Teigiama, kad tai priveda prie kur kas rimtesnės problemos, nei naujo komandos nario paieška – darbuotojai moraliai meta darbą, tačiau pasilieka ten tik fiziškai. Paprasčiau tarianti – dėl pinigų. Statistika tik patvirtina šią tendenciją – per pastaruosius kelis metus vien Jungtinėse Valstijose darbo jėgos pasitenkinimas darbovietės sąlygomis ženkliai smuko. Darbuotojai jaučiasi įstrigę, todėl pasitenkinimas nuolatos mažėja, rašo forbes.com.
Ir vis dėlto ne visos kompanijos susiduria su šia problema. Viena tokių kompanijų buvo ištirta ir paaiškėjo, kad įmanoma išskirti septynias priežastis, kodėl ši įmonė, taip pat paliesta recesijos rankos, sugebėjo darbuotojus išlaikyti patenkintus.
1. Nekintančios vertybės. Kai kuriose kompanijose galima stebėti tendenciją, kad pakilimo metu aukštinamos vertybės, recesijos akivaizdoje būna pamirštamos. Lyderystės taisyklės, tinkančios augimo metais, dažnai išgaruoja susidūrus su pirmaisiais sunkumais.
Tačiau tirtoje bendrovėje buvo stengiamasi neapleisti vertybių vien dėl sudėtingesnių ekonominių aplinkybių. Tai paveikė darbuotojus – šie suprato, kad kompanija dirba tikslingai, juolab, kad aplinkinių kompanijų pavyzdžiai neteikė pasitikėjimo.
2. Ilgalaikiai tikslai. Akivaizdu, kad aptariamoje įmonėje recesija buvo suvokiama, kaip trumpalaikė problema, o visas dėmesys skiriamas ilgalaikių tikslų išpildymui. Nors ekonominiai sunkumai smarkiai paveikė galimybes įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, kartu, tai atvėrė ir naujų galimybių, rašo forbes.com. Teigiama, kad darbuotojams, tikintiems šviesesne ateitimi, nebaisu eiti per ugnį sunkiu metu.
3. Vietinė vadovybė. Tyrime dalyvavusi kompanija suprato, kad pagrindinis pasitenkinimo ar nepasitenkinimo šaltinis slypi kiekvienoje specialią užduotį turinčioje grupelėje. Kiekviena, grupės vadovui buvo pateikta ataskaita apie darbuotojų nuotaiką. Negana to, šiems buvo iškelta užduotis situaciją kaipmat pagerinti.
4. Nuolatinė komunikacija. Forbes.com teigimu, blogais laikais žmonės linkę bendrauti mažiau, nors tendencija turėtų būti visiškai atvirkščia. Tirta kompanija dėjo pastangas skatinant komunikaciją bei dalinosi svarbia informacija. Jei nebuvo įmanoma dalintis geromis naujienomis – darbuotojams tekdavo susidurti su realybe ir pažvelgti į esamą situaciją pateikiančią informaciją.
5. Bendradarbiavimas. Ilgainiui komandos patobulino kooperacijos ir komunikacijos įgūdžius, o tai sumažino darbo kaštus ir padidino našumą.
6. Tobulėjimo galimybės. Kadangi recesijos metu darbo krūviai šiek tiek sumažėjo, darbuotojai turėjo galimybę įgauti naujų įgūdžių. Kompanija laisvesnį laiką išnaudojo tikslingai ir skyrė darbuotojams ugdančių užduočių bei investavo į mokymus.
7. Greitis ir judrumas. Sumažėjęs įmonės biudžetas skatino visus dirbti greičiau ir pasinaudoti kiekviena rinkoje pasitaikančia proga. Taip pat buvo pabrėžiama sprendimų priėmimo greičio svarba.
Akivaizdu, kad būtų klaidinga manyti, jog ekonominių sunkumų metu pasitenkinimas darbu turėtų augti. Taip tiesiog nėra, rašo forbes.com. Tirta bendrovė tiesiog sugebėjo padidinti pasitenkinimo rodiklius ir iš to gavo nemažai naudos – kompanija sugebėjo subalansuoti finansus ir padidinti darbuotojų motyvaciją ir našumą.
Šitos istorijos moralas toks, kad nereikia laukti ekonominio pakilimo tam, kad būtų galima vertinti, ar darbuotojai patenkinti situacija kompanijoje, rašo forbes.com. Vertinant situaciją blogais periodais, galima imtis reikalingų reformų, kurios ilgainiui sukuria didesnę pridėtinę vertę.
