REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Svarstant, kaip kaupti pensiją savo senatvei, daugeliui iškyla klausimų –kuo ypatingas vienas ar kitas kaupimo būdas?

Svarstant, kaip kaupti pensiją savo senatvei, daugeliui iškyla klausimų –kuo ypatingas vienas ar kitas kaupimo būdas?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šiuo metu dirbantieji Lietuvoje gali kaupti pensijas trimis būdais – „Sodroje“, t.y. mokėdami socialinio draudimo mokesčius, „Sodroje“ ir privačiuose pensijų fonduose bei kaupti savarankiškai, tam skirdami dalį savo gaunamų pajamų.

REKLAMA

Į Klausimus apie II-ąją pensijų kaupimo pakopą atsako finansininkė, pensijų ir gyvybės draudimo specialistė Rita Nogė:

– Kas gi ta II-oji kaupimo pakopa ir „su kuo ji valgoma“?

– Pirmoji pakopa yra valstybinio socialinio draudimo pensija arba „Sodros“ pensija, kurią gauna tie, kurie mokėjo socialinio draudimo mokesčius.

Antroji pakopa – tai lėšų kaupimas ateities pensijai pensijų fonduose. Pensijų kaupime gali dalyvauti kiekvienas dirbantysis, kuris moka „Sodros“ mokesčius papildomos pensijos daliai. Šiuo metu į asmeninę žmogaus pensijų sąskaitą pervedama dalis „Sodros“ mokesčių. Pensijų sąskaitoje esančios lėšos yra kaupiamos ir investuojamos, o tai reiškia, kad jos yra „įdarbinamos“ ir duoda papildomą grąžą žmogui senatvėje.

REKLAMA
REKLAMA

Trečioji pensijų pakopa – visiškai savarankiškas, ilgalaikis lėšų kaupimas pensijai. Skatindama gyventojų savanorišką kaupimą, valstybė suteikia mokesčių lengvatą – grąžina nuo investuotos sumos sumokėtą gyventojų pajamų mokestį.

Finansų ekspertai sutaria, kad oriai senatvei reikia bent 70 proc. darbingo amžiaus pajamų. Tam, kad būsimasis pensininkas pasiektų tokį rodiklį, reikėtų apsvarstyti dalyvavimo visose trijose pakopose galimybę ir naudą.

– Kokiai gyventojų grupei, atsižvelgiant į amžių, pajamas ir lūkesčius, labiausiai verta rinktis II-ios pakopos pensijų kaupimą?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Remiantis skaičiavimais, dalyvauti ir kaupti antrosios pakopos pensijų fonduose naudinga beveik visiems. Ypatingai tokį senatvės pensijos kaupimo būdą turėtų apsvarstyti jauni, neseniai į darbo rinką atėję žmonės, nes kuo ilgesnis kaupimo laikotarpis iki išėjimo į pensiją – tuo didesnė tikimybė, kad asmeninėje pensijų fondo sąskaitoje bus sukaupta ir uždirbta daugiau.

Svarbu yra tai, kad šiuo metu sudaryta galimybė kaupti ne tik nukreipiant dalį „Sodros“ mokesčių į savo pensijų sąskaitą, bet ir prisimokėti papildomai ir už tai dar gauti valstybės paramą. Toks modelis vidutinį darbo užmokestį gaunančiam žmogui leistų savo senatvės pensiją padidinti net trečdaliu.

REKLAMA

Žmonės, kuriems iki pensijos liko labai nedaug turėtų labai atidžiai pasverti, ar jiems naudinga dalyvauti dar ir antroje pakopoje. Per trumpą laikotarpį didesnę pensiją sukaupti būtų sunku.

– Kokie šio kaupimo būdo privalumai?

– Vertėtų pradėti nuo to, kad II-oji pensijų pakopa padeda paskirstyti riziką dėl senatvės pajamų. Žmogus užsitikrina didesnes garantijas, kad gaus orią pensiją iš kelių šaltinių. Žinant tai, kad ateityje Lietuvoje turėtų akivaizdžiai mažėti dirbančiųjų, o tuo pačiu ir mokančių mokesčius „Sodrai“, ateities pensininkų gali laukti pensijos, kurios toli gražu nebeužtikrins tokios gyvenimo kokybės, kokios norime.

REKLAMA

Pensijų fonduose kaupiama pensija yra kiekvieno žmogaus nuosavybė, todėl iš dalies savo pensijos kontrolę į savo rankas perima pas žmogus. Kiekvienas kaupiantysis sprendžia ir tai, kokiame pensijų fonde, kokioje pensijų kaupimo bendrovėje nori kaupti, gali pasirinkti rizikos laipsnį.

Labai svarbus privalumas yra tas, kad pensijų fonduose sukaupta pensija yra paveldima. Tai reiškia, kad žmogui, kuris kaupė pensiją II pakopos fonde, mirus – sukaupta pensija pasieks jo artimuosius.

Šiuo metu valstybė sudarė itin palankias galimybes kaupti pensijai – kiekvienas žmogus gali kaupti ne tik su bazine („Sodros“ įmoka) į savo pensijų fondo sąskaitą, bet ir papildomai, gaunant ir valstybės skatinimą. Visa tai susideda į pastebimai didesnę pensiją senatvėje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

– Koks šio kaupimo būdo pelningumas, kaip jis koreliuoja su sumažėjusia „Sodros“ pensija?

– Galime pažvelgti į skaičiavimus, kurie rodo, kad, tarkime, vidutinis trisdešimtmetis, šiuo metu gaunantis 1500 litų prieš mokesčius atlyginimą ir nutaręs kaupti pensiją pilna apimtimi, senatvėje turėtų gauti 30 proc. didesnę pensiją nei tas, kuris būtų nedalyvavęs pensijų kaupime.

Paanalizuokime kitą pavyzdį: trisdešimtmetis , gaunantis 5000 litų atlyginimą prieš mokesčius, nutaręs kaupti pensijų fonduose su savo įmoka ir valstybės parama, turėtų gauti 25 proc. didesnę pensiją.

REKLAMA

Rezultatai kalba patys už save: nors papildoma „Sodros“ pensijos dalis dėl dalyvavimo pensijų fonduose šiek tiek sumažėtų, tačiau tą sumažėjimą jaučiamai atsvertų uždarbis ir kaupimo, todėl bendra pensija būtų didesnė.

– Yra II-osios pakopos kaupimo dalyvių, kurie jau išėjo į pensiją. Kokia pirmoji patirtis ir rezultatai?

– Iki šiol pensinio amžiaus jau yra sulaukę ir savo pensijų fonduose sukauptą pensiją pasiėmė beveik 15 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Šiems žmonėms iki šių metų lapkričio vidurio iš viso išmokėta 125 mln. Litų. Iš jų 93 mln. litų dalyviams ir 32 mln. litų jų paveldėtojams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų