Ar Kaunas gali tapti viena konkurencingiausių Lietuvos transporto sistemos ir logistikos verslo ašių bei regiono lyderiu? Tokių ambicijų neslepia ne tik miesto šeimininkai, bet ir svarbiausių šalies transporto institucijų vadovai. Šiandien Kauno miesto savivaldybėje surengtoje konferencijoje, skirtoje transporto sistemos progresui aptarti, pristatytas 81 mln. Lt vertės Kauno intermodalinio terminalo projektas. Jo statybos ir plėtra žada solidžią finansinę, ekonominę bei socialinę naudą regionui ir visai Lietuvai.
"Kur įkurdinti viešąjį logistikos centrą (VLC), šias diskusijas prisimenu dar nuo 2007 m. Pagaliau, intermodalinio terminalo statybos darbai jau vyksta, o išvysčius “Rail Baltica” projektą, šios investicijos duos naudos visam regionui, verslui, oro uostui. Skaičiuojame, kad Palemone bus sukurta ne mažiau 200 naujų darbo vietų, o tai – naujos galimybės VLC aptarnaujančioms bendrovėms. Tai trečioji didžiausia investicija Kaune po KTU Santakos slėnio ir Žalgirio arenos projektų. Tikiuosi, kad visos Kauno bendrovės, ir ne tik teikiančios logistikos paslaugas, taps konkurencingesnės. Ačiū visiems, šiandien pagerbusiems Kauną“, - konferencijoje kalbėjo Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.
Transportas yra viena svarbiausių ūkio šakų, kuri net ir sunkmečiu dirbo pelningai. Daugiau kaip 10 proc. BVP sukurianti sritis bus dar labiau sustiprinta išvysčius Kauno viešojo logistikos centro projektą, baigus tiesti europinę „Rail Baltica“ vėžę, jungiančią Rytų ir Vakarų Europos geležinkelių tinklus.
„Intermodalinio transporto sistema turi vystytis tolygiai. Tikiuosi, kad politikai ir valdininkai tam netrukdys. Lietuvoje numatome 4 stambius viešuosius logistikos centrus. Esu tikras, kad jie kurs dar didesnę pridėtinę vertę, gausime daugiau pajamų ne tik už tranzitines paslaugas, bet ir vystysime kitas aptarnavimo paslaugas. Sveikinu Kauną, kurios savivaldybės vadovų dėka buvo sudarytos sąlygos statyti intermodalinį terminalą ir kurti viešąjį logistikos centrą greta automagistralės“, - akcentavo susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Kauno viešasis logistikos centras europinės vėžės geležinkelio linija ties Palemonu bus sujungtas su „Rail Baltica" transporto koridoriumi. Geografiškai susisiekimui itin patogi Kauno vieta, magistralė „Via Baltica“ ir oro uostas atveria galimybes dar didesnių investicijų pritraukimui. Skaičiuojama, kad po dešimtmečio per Kauną turėtų būti pervežama po 20-30 mln. tonų krovinių per metus.
„Šių metų gegužę pasirašėme statybų rangos sutartį, o šiandien jau matome progresą, formuojama terminalo aikštelė, privažiavimai. Šis projektas vertas didelio dėmesio, tad esami dėkingi už susisiekimo ministerijos, Kauno miesto savivaldybės, automobilių kelių direkcijos indėlį. Tokia projekto koncepcija ir visos šalies transporto sistemos noras plėtoti intermodalinius pervežimus bus ne tik naudinga logistikos bendrovėms, bet pirmiausia Kauno miestui bei regionui, tai - svarbiausia “, - konferencijoje sakė „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka.
Siekiama, kad iki 2040 metų apie 50 proc. visų krovinių, vežamų daugiau kaip 300 km. atstumu, būtų gabenami labiau aplinką tausojančiomis priemonėmis. Taip tikimasi sumažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai, nekalbant apie kelių apkrovimą ir kelio dangos gadinimą. Konferencijoje “Lietuvos transporto sistemos progresas: konkurencinio pranašumo stiprinimas” dalyvavo Skirmantas Skrinskas, automobilių kelių direkcijos vadovas, premjero patarėjas Algirdas Šakalys, Užsienio reikalų ministerijos ekonominio saugumo politikos departamento ambasadorius energetikos ir transporto politikos klausimams Vytautas Naudužas ir kiti transporto specialistai.
