Pastaruosius trejus metus Estijoje praleidęs ekspertas teigė, kad pastarieji keli metai buvo išskirtiniai dėl įvairių turbulencijų tiek Baltijos šalyse, tiek ir aplinkinėse rinkose, todėl kalbėti, kad Lietuvoje bus taip, kaip Estijoje – sunku.
Konkurencija mažina kainas
„Kainų kilimas Estijoje vyko dviem aspektais – susidūrėme su pokyčiais paslaugų sektoriuje, tačiau kainos arba buvo apvalinamos, arba pastebimai padidėjo profesiniuose sektoriuose“, – aiškino P. Puolakkas.
Vis dėlto pastarasis patikino, kad ilgainiui konkurencija kainas sumažino iki žemesnio lygio, nei buvo fiksuojama prieš bendros valiutos įsivedimą.
„Galime stebėti, kad 2012 metais, pirkinių krepšelio indeksas mažėjo, todėl kalbėti apie didelius kainų augimus kalbėti nevertėtų”, – aiškino P. Puolakkas.
Vis dėlto kainų augimą kompensavo spartus BVP augimas. „Ekonomikos augimas euro įsivedimo metais siekė rekordinius 8,3 proc.”, – pasakojo „Sorainen“ grupės vadovaujantis partneris. Vis dėlto, pastarasis tikino, kad ekonomika iki tol buvo nemažai susitraukusi, todėl privalu omenyje turėti visas aplinkybes.
Suomijoje kainos didėjo
P. Puolakkas, kalbėdamas apie Suomijos patirtį, kur bendroji valiuta naudojama kasdien jau 11 metų, pastebėjo, kad nemažai problemų dėl kainų suvokimo sukelia žmonių nenoras persilaužti.
„Ypač vyresnio amžiaus žmonės linkę galvoti apie senąją valiutą ir buvusį kursą, tačiau po kelių metu privalu tai pamiršti, nes ekonomika teka savo vaga, o infliacija būtų pakeitusi kursą bet kokiu atveju“, – pasakojo P. Puolakkas.
Pastebima, kad didžiausias kainų prieaugis įsivedus eurą Suomijoje buvo jaučiamas maitino įstaigose, tačiau drastiškų pokyčių rasti taip pat sunku.
