Ispaniją ketinome aplankyti seniai (neišdildomi įspūdžiai likę iš kelionės po Baskiją, Barseloną) – tai viena gražiausių ir įdomiausių iš beveik visų aplankytų Europos šalių. Kadangi esame jau vyresnio amžiaus žmonės, tai keliauti savarankiškai lyg ir nedrąsu – anglų kalba netobula, ieškoti pigių skrydžių ir viešbučių pasiūlymų – užtrunka daug laiko, o jo ir taip kasdien pritrūksta. Senokai aplankydavau tinklalapį www.makalius.lt, bet tik pažiūrinėdavau pasiūlymus, o ryžtis patiems keliauti lyg ir nebuvo stimulo. Naudodavomės kelių agentūrų paslaugomis, ir kartą-du per metus išvažiuodavome pasidairyti po Europą. Paskutiniu metu važiuodavome ten, kur būdavo 12 dienų poilsinė-pažintinė programa. Bet taip jau atsitiko, kad planuojamų atostogų metu viena agentūra nesurinko grupės, o siūlomos alternatyvos netenkino. Reikėjo skubiai ieškoti sprendimo, ir tada pradėjau nagrinėti Makaliaus pasiūlymus. Rugpjūčio mėnesį buvo pasiūlymas spalio 14-21 dienomis skristi į Alikantę. Beperkant lėktuvo bilietus, vienas pabrango. O viešbutį rinkausi pačioje Alikantėje ir arti centro. Bet tikrai už labai gerą kainą – 235 asmeniui už 7 nakvynes su pusryčiais. Beliko ruoštis kelionei. Na bet apie viską iš eilės, rašo makalius.lt.
Savo automobilį palikome oro uosto aikštelėje, labai patogu, 7 paroms kainuoja 103 litus. Skrydžiai į Alikantę vykstama iš Kauno oro uosto pirmadienio ir ketvirtadienio vakare. Skrydis trunka apie 4 valandas.
Skridome tik su rankiniu bagažu. Skrendant iš Kauno buvo elementari bagažo patikra. Iš Alikantės – tikrino, ar neviršijami leistini išmatavimai. Patarimas – nedėti nieko į šonines kišenes, nes tai sukelia įtarimų. Taip atsitikiko ir mums, tačiau vis dėlto į tą matuoklį tilpo. O buvo žmonių, kurie laipinimo į lėktuvą metu turėjo persipakuoti arba pirkti papildomą bagažą. Nemalonus incidentas.
Nuskridus Alikantėje tokiu metu viešasis transportas jau nebevažiuoja. Pervežimo iš anksto užsisakyti nepavyko, tad naudojomės taksi. Buvau užklaususi viešbučio, atsakė, kad jie pervežimo paslaugos neteikia, jog taksi kainuos apie 15 eurų. Viešbutis nuo oro uosto nutolęs apie 9 km. Taksi buvo daug. Kad nekiltų nesusipratimų, ant lapo buvau atspausdinusi viešbučio pavadinimą ir adresą. Taksistas ko gero nusprendęs, kad mums reikia pirmo įspūdžio, (kaip pažinę miestą supratome) truputį ratais pavežiojo, ir sumokėjome 23 eurus. Atgal į oro uostą važiavome miesto autobusu C-6, nuo viešbučio stotelė labai netoli, o ir autobusas važiuoja dažnai, stotelėje yra lentelė, kurioje matyti po kelių minučių koks autobusas atvažiuos. Autobusas labai patogus, su specialiomis lentynomis bagažui, kad keleiviai neužgriozdintų praėjimo. Kainuoja, berods, 2,9 euro.
Viešbutis “Hotel Goya 2*”. Kaip jau minėjau, viešbutį parinkau pačiame Alikantės centre, Mercado rajone, ir dėl to nei akimirkos nepasigailėjome. Nors realybėje skyrėsi nuo tiklalapyje publikuojamų nuotraukų, tačiau už tokią kainą geriau ir negali tikėtis. Kambariai buvo tvarkomi kasdien. Pusryčių meniu nesikeitė visą savaitę, tačiau pasirinkti buvo iš ko ir pavalgyti sočiai galėjai.
Viešbutis reikalingas buvo tik pernakvoti, todėl ir ypatingų reikalavimų patogumams nekėlėme. Labai gera viešbučio padėtis: iki centrinės aikštės Plaza de los Luceros ir prie jos esančių metro bei miesto autobusų stotelių bei miesto centro – keli žingsniai. Iki traukinių stoties 10 min. kelio pėstute. Taip pat tik 10 minučių pėstute iki pagrindinio Alikantės turgaus Mercado Central. Kiek tolėliau – kokias 20 minučių teko pažingsniuoti iki poilsiautojų ir vietinių gyventojų mėgstamiausios pajūriu besidriekiančios gatvės Explanada de Espana.
Tokio šurmulio, kaip aprašyta turizmo giduose, neteko patirti, tačiau ši gatvė – ypatinga. Bangomis iš smulkių granito gabaliukų išklota mozaika tarsi sukuria nesvarumo jausmą. Smagu pasivaikščioti ilga palmėmis apsodinta promenada. Kad turizmo sezonas pasibaigęs – juntama ir pagal suvenyrų parduotuvėles. Dalis jų jau buvo išmontuojama, ir tik nedidelė dalis pradėjo dirbti, nebuvo nei mimų, nei gatvės muzikantų, o ir žmonių ne tiek jau daug ir dieną, ir vakare. Labai laimingo atsitiktinumo dėka pavyko pasiklausyti ispaniškos muzikos koncerto (įspūdžiai apie tai – vėliau). Baigiant apie viešbutį, reikia pasakyti, kad iki prieplaukos, kur išplaukia laiveliai į Tabarkos salą, reikia paėjėti apie 20 minučių, tiek pat ir iki seniausios miesto dalies Santa Cruz, o štai pagrindinis miesto paplūdimys – Playa del Postiguet apie pusvalandį kelio pėstute, tiek pat, tik į kitą pusę – iki autobusų stoties. Oras. Spalio vidurys. Nusileidus vidurnaktį pasitikimo maloni apie 20 laipsnių šiluma. Vieną dieną temperatūra buvo pakilusi iki 32 laipsnių. Visas kitas – apie 27. Vandens temperatūra – apie 21 laipsnį. Visas dienas, išskyrus sekmadienį, buvo saulėta, tačiau prie jūros – gana vėjuota. Buvo nemažos bangos. Šiluma nevarginanti, maloni. Vykstant neverta orų prognozių žiūrėti gismeteo ar kituose tinklalapiuose – neatitinka tikrovės. Orų prognozės yra Alikantės turizmo informacijos tinklalapyje .http://www.alicante-spain.com/ Bus daugiau…
