Šešių pasaulio galių derybose su Iranu anksčiau sekmadienį buvo paskelbta pertrauka ir abi derybų šalys kalba apie pažangą, tačiau susitarimas, kurio abi stovyklos labai nori, – pradiniai apribojimai Teherano branduolinio ginklo gamybos pajėgumams mainais į Irano ekonomiką dusinančių sankcijų sušvelninimą – nebuvo pasiektas.
Deryboms po abiejų stovyklų optimistiškų kalbų apie pažangą žlungant, JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris), Rusijos, Kinijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai nuskubėjo į Ženevą paskutinės minutės pastangoms pasiekti susitarimą.
Tos pastangos taip pat žlugo. Iranas nepritaria tam, kad mainais į „per mažai“ būtų duota „per daug“, o padėtį dar komplikavo nuomonių skirtumai tarp šešių minėtų pasaulio galių.
Prancūzija atmetė bendrą reikalavimų dėl Irano sąrašą, nurodydama, jog jie yra pernelyg dosnūs, kad nulemtų sankcijų sušvelninimą.
Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Catherine Ashton (Ketrin Ešton) drauge su Irano užsienio reikalų ministru Mohammadu Javadu Zarifu (Mohamadu Džavadu Zarifu) skelbė apie pažangą, bet ne apie galutinius rezultatus.
Derybos, kurios prasidėjo ketvirtadienį, vyko dar anksti šeštadienį, kai buvo surengtas galutinis bendras derybininkų susitikimas.
C.Ashton kalbėjo apie „didelę konkrečią pažangą“, bet taip pat ir apie „tam tikrus skirtumus“.
„Buvo pasiekta daug konkrečios pažangos, bet kai kurie klausimai lieka“, – sakė ji ir pridūrė: „Mūsų tikslas yra pasiekti išvadą ir to grįšime bandyti daryti“.
M.J.Zarifas išreiškė viltį, kad tie nesutarimai bus išspręsti per būsimą susitikimą. „Visai nesu nusivylęs“, – žurnalistams sakė jis.
Abi derybų šalys paskelbė, kad dabar kalbėsis lapkričio 20 dieną, bet apie naują visapusišką derybų ratą neskelbiama.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas (Loranas Fabiusas) kalbėjo apie „kelis punktus, kuriais ... nesame patenkinti, palyginti su pradiniu tekstu“, ir radijui „France-Inter“ sakė, kad jo šalis nenori dalyvauti „apgavystėje“.
Plačiau jis nekomentavo, bet atrodo, kad Prancūzija nori griežtesnių suvaržymų reaktoriui, kuriame bus gaminamas plutonis, ir kai kurioms urano sodrinimo programos dalims.
Irano Arako reaktoriuje, statomame į pietryčius nuo Teherano, bus galima pagaminti pakankamai plutonio kelioms atominėms bomboms per metus.
Be nuomonių skirtumų dėl šios Irano branduolinės programos dalies, sakė L.Fabiusas, buvo nesutariama dėl pastangų apriboti Irano urano sodrinimą iki tokio lygmens, kad dar reiktų reikšmingo tolesnio sodrinimo iki branduoliniam ginklui tinkamo lygio.
„Susitikimai Ženevoje sudarė sąlygas judėti į priekį, bet mums dar nepavyko sudaryti (susitarimo), nes vis dar yra likusių klausimų, kuriuos reikia spręsti“, – sakė L.Fabiusas.
„Prancūzija nuo pat pradžių norėjo pasiekti susitarimą šiuo svarbiu Irano branduolinės (programos) klausimu“, – sakė jis.
L.Fabiusas sakė, kad derybos vyks toliau, ir pridūrė: „Tikimės, kad tada galėsime sudaryti susitarimą“.
Iranas tvirtina, kad siekia tik branduolinės elektros energijos, medicininio gydymo ir mokslinių tyrimų, bet JAV ir jų sąjungininkės baiminasi, kad Iranas gali šią medžiagą versti tinkama branduolinėms kovinėms galvutėms.
Šiuo metu Iranas turi daugiau kaip 10 tūkst. centrifugų, kuriose buvo pagaminta tonos branduoliniam kurui tinkamo urano. Jį, savo ruožtu, toliau galima sodrinti branduolinėms kovinėms galvutėms.
Iranas taip pat turi beveik 200 kg labiau sodrinto urano, tokia forma, kurią galima daug greičiau paversti ginklais. Ekspertai sako, kad vienai kovinei galvutei pagaminti reikia 250 kg iki 20 proc. sodrinto urano.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
