REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos specialistai geri, bet jų per mažai

Siekis – terminuotos sutartys ir viršvalandžiai

Šiandien kasmetiniame Investuotojų patarėjų komisijos (IPK) posėdyje bus diskutuojama, kaip pritraukti užsienio investicijas bei ką reikia daryti rinkoje, kad pagerinti padėtį šioje srityje.

Šiandien kasmetiniame Investuotojų patarėjų komisijos (IPK) posėdyje bus diskutuojama, kaip pritraukti užsienio investicijas bei ką reikia daryti rinkoje, kad pagerinti padėtį šioje srityje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Už investicijas bei padėties darbo rinkoje gerinimą atsakingų šalies institucijų vadovai tikisi, kad komisija padės išjudinti ekonomikai svarbius procesus.

REKLAMA

 „Tiesioginių investicijų pritraukimas ir ekonominis saugumas yra tiesiogiai susiję tarpusavyje. Didesnės užsienio investicijos Lietuvai yra labai reikalingos, nes jos ne tik padeda kurti naujas darbo vietas, bet ir aktyvina prekybą, skatina ekonomiką bei gerina šalies įvaizdį pasaulyje. Bet to, užsienio investuotojai yra vieni labiausiai pageidaujamų darbdavių Lietuvoje.

Mes garsėjame kaip aukštos kvalifikacijos ir didelių gebėjimų darbo jėgos šalis, tačiau šiandien bus kalbama apie pasiūlos ir paklausos darbo rinkoje prasilenkimus ir kitas problemas. Esame dėkingi, kad kasmet vyksta šis IPK posėdis, kuriame įvairių sričių specialistai pataria vyriausybei, kaip gerinti šalies verslo aplinką bei skatinti konkurencingumą“, - prieš posėdį sakė ūkio ministras Evaldas Gustas.

REKLAMA
REKLAMA

Trukdo darbo kodeksas

„Viena skaudžiausių Lietuvos problemų yra darbo santykių reguliavimas – pasaulyje esame laibai žemoje pozicijoje. Problematiškiausios sritys yra atleidimo procedūros, tai, kad negalima naudoti terminuotų sutarčių – dabar pakeitimai jas leidžia naudoti tik laikinai, bei viršvalandžių reguliavimas – Europoje mes turime mažiausiai galimybių dirbti viršvalandžius. Ekonomikoje, kuri eina per skirtingus ciklus, šie dalykai yra labai svarbūs, nes leistų darbdaviams kurti laikinas darbo vietas, kai yra poreikis, priimti daugiau užsakymų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kitas svarbus klausimas yra dabuotojų kvalifikacija. Nors nedarbo lygis vis dar yra didelis, daugumoje IT ar industrinių įmonių kvalifikuotų darbuotojų trūksta – net 40 proc. tokių įmonių vadovų teigia negalintys surasti tinkamų žmonių, - sakė Milda Dargužaitė, „Investuok Lietuvoje“ direktorė.

Daugiau užsienio investuotojų į Lietuvą padėtų pritraukti modernesnis Darbo kodeksas ir palankesnės galimybės paruošti rinkai reikiamus specialistus, mano IPK nariai.

Pasaulio banko Konkurencingumo indekse nurodoma, kad Lietuva pagal galimybę pritraukti talentą užima 135 vietą pasaulyje, o pagal darbuotojų priėmimo ir atleidimo iš darbo praktiką – 130 vietą. 2013 m. pavasarį VšĮ „Investuok Lietuvoje“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 47 proc. šalies darbdavių mano, kad Lietuvoje per griežtai reguliuojamas darbuotojų atleidimas, 36 proc. norėtų modernesnio terminuotų sutarčių reguliavimo, o 27 proc. – laisvesnės viršvalandžių apskaitos.

REKLAMA

„Modernizuojant darbo santykius Lietuvoje būtina pertvarkyti ir šiuose sprendimuose didelį vaidmenį atliekančią Trišalę tarybą, reorganizuojant ją į reprezentatyvią, efektyvią ir gebančią sprendimus priimti patariamąją struktūrą“, – teigia M. Dargužaitė.

Specialistai geri, bet jų per mažai

IPK nariai atkreipė dėmesį, kad be modernesnio Darbo kodekso, Lietuvai būtina užtikrinti rinkoje reikiamų specialistų parengimą. Pavyzdžiui, asociacija „Infobalt“ skaičiuoja, kad iki 2016 metų Lietuvoje trūks 6000 IT srities specialistų. 2012 m. Lietuvos pramonininkų konfederacijos atlikta apklausa parodė, kad 44 proc. apklaustų bendrovių negalėjo įdarbinti naujų darbuotojų, nes rinkoje nebuvo tinkamos kvalifikacijos specialistų.

REKLAMA

„Mūsų bendrovė nusprendė įsikurti Lietuvoje būtent dėl čia esančių talentingų darbuotojų. Renkantis šalį plėtrai labai didelį vaidmenį atlieka galimybė įdarbinti nusimanančius žmones, kurių kvalifikacija atitinka naujausias rinkas tendencijas. Lietuvai, norint ir toliau rodyti gerus rezultatus, būtina stebėti darbo rinką ir turėtų aiškų veiksmų planą, kaip reformuoti švietimo sistemą. Švietimo bendruomenė turi pradėti labiau bendradarbiauti su verslu ir užtikrinti, kad darbo rinka nepritruktų reikiamos kvalifikacijos profesionalų“, – sako Cynthia J. Pasky, viena iš IPK narių bei JAV IT ir verslo paslaugų bendrovės „Strategic Staffing Solutions“ vadovė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak IPK narių, tarp IT srities bendrovių Lietuva jau įsitvirtino, kaip patraukli šalis plėtrai, tačiau tolesniam šio sektoriaus vystymuisi pradeda trukdyti specialistų trūkumas. Todėl būtina siekti, kad kuo daugiau moksleivių nuspręstų studijuoti tiksliųjų mokslų krypties specialybes, kurių darbuotojų šiuo metu itin trūksta. Užsienio investuotojų nuomone, Lietuvai padėtų dualinio mokymo modelio įdiegimas. Šio, itin Vokietijoje populiaraus, modelio pagalba studentai įvairias profesijas įgyja dalį laiko praleisdami mokymo įstaigose, o kitą dalį – įmonėse, kur teorines žinias iškart pritaiko praktikoje.

REKLAMA

Skatins mokyti patiems

Pasak E. Gusto, Ūkio ministerija planuoja įgyvendinti projektą, skirtą neformalios pameistrystės diegimui smulkaus ir vidutinio verslo pramonės įmonėse. Projekto esmė – suteikti paramą įmonėms, kurios nori pačios apmokyti reikiamos kompetencijos darbuotojus ir per tai išbandyti neformalios pameistrystės organizavimo bei rėmimo priemones. Šios priemonės galėtų būti multiplikuojamos ateityje, įgyvendinant dualinio mokymo schemas.

IPK teigiamai vertina per metus Lietuvoje pasiektą progresą. Praėjusiais metais jie didžiausiomis šalies problemomis įvardino ilgą teritorijų planavimo procesą, perdėtą ir itin griežtą reguliacinę naštą verslui. Šiemet buvo priimtas naujas Teritorijų planavimo įstatymas, supaprastinantis ir sutrumpinantis šį procesą nuo 1,5 metų iki 2-5 mėnesių. Be to, siekiant įvertinti ir optimizuoti verslo priežiūros institucijas, jų efektyvumas pradėtas matuoti veiklos efektyvumo rodikliais.

REKLAMA

„Verslo savininkai jau pastebėjo besikeičiantį kontroliuojančių institucijų požiūrį. Jos pereina nuo baudėjo vaidmens ir šiuo metu dirba labiau kaip verslo konsultantės. Net 69 proc. apklaustų įmonių pastebi, kad teigiamai kinta inspektorių požiūris į verslą. Pačios priežiūros institucijos tarpusavyje pradėjo dažniau dalintis gerąja praktika, o ateityje padėtį pagerinti ir biurokratinę naštą sumažinti turėtų ir sparti el. paslaugų plėtra”, – sakė E. Gustas.

Teigiami pokyčiai atsispindi ir šalį pasiekiančių investicijų skaičiuje. Šiais metais VšĮ „Investuok Lietuvoje“ iniciatyva pradėti veiklą ar plėstis Lietuvoje nusprendė 22 užsienio investuotojų. Šie projektai sukurs beveik 1550 naujų darbo vietų. Lyginant su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu, investicinių projektų skaičius padidėjo beveik 50 proc., numatomas sukurti naujų darbo vietų skaičius išaugo daugiau nei du kartus.

IPK buvo suformuota Lietuvos Vyriausybės 2009 metais su tikslu patarti Lietuvos institucijoms, kaip gerinti šalies investicinę aplinką. Komisiją sudaro pirmaujančių užsienio bendrovių aukščiausio lygio vadovai. Šiame posėdyje Lietuvoje lankosi IPK nariai, einantys aukščiausio lygio vadovų pareigas bendrovėse „Microsoft“, „Strategic Staffing Solutions“, CSC, „Baltic Property Trust Asset Management“, „Bank M2M Europe“, „Nomura“, „Global Beach Group“, „TeliaSonera“, „Fluidigm Corporation“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų