LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt
Lietuvoje kasmet pagimdo daugiau nei 700 nepilnamečių, tvirtina gydytojas ginekologas Vytautas Klimas. Vadinasi, vidutiniškai dvi nepilnametės per dieną. V. Klimo teigimu, pagimdžiusios jos sunkiai gali baigti mokyklą, o darbo rinkoje nustumiamos į galą, tad skurdesnis tampa visas gyvenimas.
„Sumažinti šią riziką galima pateikiant jaunimui moksliškai pagrįstą lytinį auklėjimą. To Lietuvoje trūksta, nes nėra programų. Švietimo ir mokslo ministerijai, iš dalies ir Sveikatos ministerijai labai didelę įtaką daro konservatyviausi klerikalų sluoksniai. Yra labai pažangių žmonių, bet politiką lemia patys konservatyviausi“, – teigia V. Klimas.
Vakarų Europoje kontraceptikus vartoja dauguma moterų
Tokių kalbų, kad kontracepcija dažniausiai siejama su ištvirkimu, tikrai yra, sutinka V. Klimas. Pasak jo, taip mano šioje srityje mažiau išsilavinę žmonės. Tačiau išvysčiusių Vakarų Europos šalių patirtis to nepatvirtina. Tokiose šalyse, kaip Belgija, Vokietija, Olandija, Švedija, didžioji dauguma (iki 80 proc.) nenorinčių pastoti moterų ir merginų vartoja kontraceptikus.
„O ten lytiškai plintančių ligų, abortų, lytinės prievartos yra daug kartų mažiau negu Lietuvoje. Taigi kontracepcijos neturėjimas nesulaiko nuo lytinių santykių ir kontracepcijos turėjimas jų neskatina. Tai priklauso nuo žmogaus nuostatų“, – kalba V. Klimas.
Pavarčius moksleivių vadovėlius apie lytinį švietimą mokykloje, susidaro liūdnokas vaizdas. Tačiau gydytojas sako, kad padėtis galėtų būti daug geresnė, nes priemonių apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo turime pakankamai. Jos nepigios, pripažįsta V. Klimas, bet net ir tie, kuriems jos prieinamos, nedažnai jas renkasi, nes nėra tinkamo visuomenės ir jaunimo sveikatos mokymo. „Sklindančios baimės, moksliškai nepagrįsti mitai nepadeda veiksmingoms apsisaugojimo priemonėms plisti. Lytinio švietimo mūsų mokyklose labai mažai“, – pabrėžia jis.
Pvz., Švedijos mokyklose, remiantis įstatymais, nuo 1933 m. įvestas lytinis auklėjimas (t. y. ne lytinis švietimas, o auklėjimas), pasakoja medikas. Anot jo, tai tam tikros informacinės mokomosios priemonės, kurių tikslas – rizikingą seksualinį elgesį pakeisti mažiau rizikingu seksualiniu elgesiu. Tai reiškia, kad tie žmonės, kurie gali ir kuriems pavyksta susilaikyti, kaip galima tolesniam laikui atidėtų savo lytinio gyvenimo pradžią. O tie, kurie jau gyvena lytinį gyvenimą, gyventų taip, kad tai sukeltų kaip galima mažesnę riziką jų ir jų partnerių sveikatai, ateičiai ir t. t.
Per metus pagimdo 700 nepilnamečių
Lietuvoje nepilnametės kasmet pagimdo daugiau kaip 700 vaikų, pabrėžia V. Klimas. 13–15 metų mergaitės kasmet pagimdo 40–120 kūdikių. Vadinasi, jo įsitikinimu, šių merginų gyvenimas labai komplikuojasi. Jos sunkiai gali baigti mokyklą, juo labiau kad dažniausiai būna ne iš pačios geriausios socialinės aplinkos, nelabai gerai gyvena ir materialiai. Darbo rinkoje jos nustumiamos į galą, tad skurdesnis tampa visas gyvenimas.
„Sumažinti šią riziką galima pateikiant jaunimui moksliškai pagrįstą lytinį auklėjimą. To Lietuvoje trūksta, nes nėra programų, – tvirtina V. Klimas. – Švietimo ir mokslo ministerijai, iš dalies ir Sveikatos ministerijai labai didelę įtaką daro konservatyviausi klerikalų sluoksniai. Yra labai pažangių žmonių, bet politiką lemia patys konservatyviausi.“
Gydytojas įsitikinęs, kad tai mus gerokai stumia atgal – pvz., Estijoje jaunimui iki 18 metų kontracepciją kompensuoja valstybė, nes valstybei apsimoka jaunimą apsaugoti nuo neplanuoto nėštumo.
Kontracepcijos būdų yra daug
Pats veiksmingiausias kontracepcijos metodas yra susilaikymas. Šis būdas priimtinas ir religinei bendruomenei, ir gydytojams. Tačiau jis efektyvus labai trumpai. „Susilaikymas labai geras būdas, kai jo laikaisi. Bet vakare Jonukas ir Marytė nueina į diskoteką arba į kažkokią laiptinę, vienas prie kito prisiglaudžia, suveikia hormonai ir metodas nesuveikia. Susilaikymas yra vienintelis 100 proc. veiksmingas būdas, bet kad jo laikymasis yra daug mažesnis negu 100 proc.“, – kalba V. Klimas.
Kontracepcijos metodų yra keletas. Chirurginė moterų ir vyrų savanoriška sterilizacija – efektyviausias ir pasaulyje dažniausiai naudojamas būdas, labai paplitęs Kanadoje, JAV, kai kuriose Vakarų Europos šalyse, aiškina gydytojas. Jis sako, kad, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, maždaug 140–150 mln. moterų, nusprendusių nebegimdyti vaikų, leidžia perrišti savo kiaušintakius ir apie 40–50 mln. vyrų perriša sėklos latakus.
Antras metodas, V. Klimo teigimu, – gimdinė kontracepcija (liaudiškai kalbant, gimdinės spiralės), kurią renkasi maždaug 120 mln. moterų. „Šis būdas ypač paplitęs Kinijoje. Jo patikimumas – beveik 100 proc.“, – pastebi medikas.
„Trečias veiksmingas būdas – hormoninė kontracepcija. Ją taip pat renkasi daugiau nei 100 mln. moterų. Patikimumas apie 95 proc., – vardija V. Klimas. – O visi kiti būdai jau susiję su lytiniais santykiais, tokie kaip dienų skaičiavimas, nutrauktas lytinis aktas. Bet jų veiksmingumas daug mažesnis.“
Padeda išsaugoti daug gyvybių
Kontracepcija minima ne tik kaip apsauganti nuo nepageidaujamo nėštumo, bet ir gyvybes sauganti priemonė. „Moterys kontraceptikus vartoja ne dėl to, kad jas apgauna gydytojai norėdami įsiūlyti kontracepciją, o dėl to, kad pastoti ne visada ir ne kiekviena moteris pageidauja. PSO duomenimis, kasmet nuo su nėštumu susijusių priežasčių miršta apie 600 tūkst. moterų. Tad per pusantrų metų numirtų visos reprodukcinio amžiaus moterys“, – įspėja V. Klimas.
Be to, gydytojo teigimu, moteriai mirus, likusių jos mažamečių vaikų galimybė išgyventi taip pat sumažėja: keliolika kartų padidėja susirgimų ir mirties rizika. „Taigi jei šios moterys vartotų joms tinkamai pritaikytą veiksmingą kontracepciją, jos ir jų vaikai liktų sveiki. Tai reiškia, kad efektyvi kontracepcija išsaugo gyvybes“, – įsitikinęs jis.
Kontraceptikai – ne nuodas, o vaistas
Kalbant apie kontracepciją, gali kilti minčių apie interesų konfliktą ir pan. Tačiau, gydytojas juokauja, kad galime sakyti, jog tarnaujame dantų pastos kompanijoms, esame parsidavę muilo fabrikantams. Taigi, jo manymu, čia menkai išsilavinusių žmonių, ieškančių sąmokslo teorijų, išsigalvojimas.
Kontracepcijos galimybėmis merginos domisi ir mūsų šalyje. Tačiau V. Klimas pastebi, kad žmones valdo ir klaidingi įsitikinimai ar mitai. „Dažniausiai merginos sako, kad kontracepcijos tikrai nevartos, nes tai nuodas. Jos tai išgirdo iš draugių, kažkokioje religinėje organizacijoje ar perskaitė kokiame žurnale. Tada aš ir sakau, kad kontracepcija nėra maistas. Tai – vaistas“, – tvirtina pašnekovas.
„Kontraceptikus moterys vartoja ne dėl to, kad jie labai skanūs ar kad įkalba farmacinių kompanijų papirkti gydytojai, – juokiasi medikas, – o todėl, kad jos nori efektyviai apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo.“ Anot V. Klimo, kontracepcijos nauda didžiajai daugumai moterų daug kartų didesnė nei rizika sveikatai: „Sumažėja anemijos rizika, mažiau skausmingos menstruacijos, sumažėja endometriozės, negimdinio nėštumo, dubens uždegiminių ligų rizika. Pasižymi vaisingumą apsaugančiu poveikiu.“
Medikai visada įvertina riziką
Medikas neslepia, kad, nors absoliučiai daugumai moterų kontracepcija tinka be jokių apribojimų, PSO išskiria keturias jos tinkamumo kategorijas. Todėl gydytojai pirmiausia žiūri, kuriai kategorijai moteris priklauso pagal sveikatos būklę, amžių, kenksmingus įpročius ir t. t.
„Pirma grupė – kai nėra jokių apribojimų ir kontracepcijos nauda daug didesnė nei rizika. Antra – kai tam tikrų apribojimų yra, bet nauda vis tiek gerokai lenkia riziką. Trečia – kai rizika didesnė, o ketvirta – kai rizika persveria kontracepcijos vartojimo naudą“, – aiškina V. Klimas.
Jei moteris yra 35 metų arba vyresnė ir kasdien surūko ne mažiau kaip 15 cigarečių, galima prognozuoti, kad jos kraujagyslėms bus pakenkta, pavyzdį pateikia gydytojas. Tada ji, žinoma, nepriklausys pirmai kategorijai (greičiausiai – antrai). O jei jos kraujospūdis padidėjęs, bus trečia arba ketvirta kategorija.
„Jei moters kraujo giminaičiai, būdami jauni (t. y. iki 50 metų), patyrė kraujagyslių komplikacijų (insultą, infarktą, kraujagyslių trombozę), galima manyti, kad ji taip pat turi įgimtą polinkį, tad, priklausomai nuo amžiaus ir įpročių, jau nepriklausys pirmai kategorijai. Taigi mes galime atskirti tas moteris, kurioms rizikinga vartoti kontracepciją“, – tikina V. Klimas.
Kontracepcijai ypač priešinasi bažnyčia
Kartais kontraceptines hormonines priemones moteris atsisako vartoti dėl senų stereotipų. Tarkim, kad priaugs svorio. Šią savybę gydytojas visiškai atsieja nuo kontraceptikų vartojimo. Jo teigimu, svorio priaugama dėl netinkamos mitybos ir nejudrumo. Dėl kontraceptikų svoris gali padidėti tik 0,5 kg – kontraceptikai sukelia truputį į nėštumą panašią organizmo būklę ir susilaiko truputį daugiau vandens, aiškina V. Klimas.
Anot jo, kai maždaug 1960 m. atsirado hormoninė kontracepcija, ji buvo naujas dalykas ir kai kurių hormonų tabletėje buvo keliolika ir keliasdešimt kartų buvo daugiau negu dabartinėse. Tad rizika tikrai buvo didesnė. „Kontraceptikai nedidina nevaisingumo rizikos, kaip tik yra atvirkščiai, nes apsaugo nuo kai kurių ligų, kurios sukelia nevaisingumą“, – tikina V. Klimas.
Kaip pastebi medikas, mitų šaltinių yra daug. „Katalikiškame krašte, tokiame kaip Lietuva ir kuris nori būti šventesnis už popiežių, kontracepcija yra ne medicininė, ne sveikatos, ne visuomenės sveikatos, o tam tikra politinė problema. Katalikų bažnyčia draudžia kontracepcijos vartojimą, tad žmonės, kurie nuoširdžiai tuo tiki, galvoja: jei kažkas kenkia sielai – negali nekenkti kūnui. Ir tada interpretuoja tyrimus“, – svarsto V. Klimas.
Kitas dalykas, mediko teigimu, tas, kad pirmus tris mėnesius organizmas patiria adaptacinį laikotarpį. „Nors tabletės mažos, vis tiek jose yra papildomų hormonų, todėl moteris gali jausti įvairių nemalonių dalykų. Jei ji to nežino, tada sako, kad bandė vartoti, bet netiko“, – pastebi V. Klimas.
Gydytojas pabrėžia, kad šitais dalykais turi rūpintis valstybė, ji turi turėti mokslo įrodymais pagrįstą visuomenės sveikatos mokymo programą. „Lietuvoje tokia programa yra dėl rūkymo, o dėl reprodukcinės sveikatos nėra, nes tam smarkiai priešinasi klerikalai. Ir jau čia nieko nepadarysi“, – konstatuoja V. Klimas.
