Pasak Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Žalų administravimo direktoriaus Baltijos šalyse Audriaus Pilčico, pernai buvo registruotos kelios dešimtys avarijų, kurių priežastimi tapo netinkamos padangos. „Daugiausiai tokio pobūdžio avarijų kyla lapkričio mėnesį. Vairuotojai padangų keitimą atideda paskutinei minutei ir laiku pasikeisti nebesuspėja, nes automobilių servisuose susidaro eilės. Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai vairuotojai padangų pasikeisti nespėja ir visą žiemą – yra tekę registruoti įvykių, kuomet vairuotojai vidury žiemos vis dar važinėjo vasarinėmis padangomis“, – teigia A. Pilčicas.
Lapkričio antroje pusėje paprastai neišvengiama šalnų, iškrenta pirmasis sniegas, rytais kelius sukausto plikledis. Tokiomis oro sąlygomis su netinkamomis padangomis ypatingai pavojinga važiuoti viadukais, tiltais, kadangi ant šių paviršių ledas susiformuoja greičiau. Tiesa, kad įvyktų avarija, nebūtina laukti šaltuko – temperatūrai nukritus žemiau 7 laipsnių Celsijaus, važinėti su vasarinėmis padangomis tampa itin pavojinga, kadangi vasarinių padangų gumos mišinys sukietėja ir nebeužtikrina pakankamo sukibimo su kelio danga, taigi, tampa sunkiau pajudėti iš vietos, stabiliai įveikti posūkius, o stabdymo kelias pailgėja mažiausiai dvigubai. „Tam tikromis eismo sąlygomis vairuoti automobilį su netinkamomis padangomis yra tas pats, kas važiuoti be stabdžių. Deja, bet netinkamos padangos rečiau tampa priežastimi atidėti kelionę nei kad neveikiantys stabdžiai“, – pasakoja A. Pilčicas.
Draudimo bendrovės „ERGO Insurance“ žalų statistika atspindi, kad dėl netinkamų padangų kilę nuostoliai gali svyruoti nuo kelių šimtų iki keliasdešimt tūkstančių litų. „Pasitaiko, kad automobiliai būna sudaužomi taip, kad jų remontas tampa ekonomiškai nebetikslingas. Bene didžiausia registruota patirta žala už sugadintą turtą siekė 50 tūkst. litų. Deja, pernai buvo registruotos trys dėl netinkamų padangų kilusios itin skaudžios avarijos. Jų metu žuvo žmonės“, – pasakoja A. Pilčicas.
Pasitaiko atvejų, kuomet vairuotojai nuo lapkričio 10 d. važinėja žieminėmis padangomis, kuriose šviečia ar iš jų kyšo vielos. „Kelių eismo taisyklėse numatyta, kad vasarinių padangų protektoriaus rašto gylys turi būti ne mažesnis kaip 1,6 mm, tuo tarpu žieminių – 3 mm. Tam, kad vairuotojams būtų lengviau nustatyti, ar padangos atitinka techninius reikalavimus, gamintojai keliose padangos vietose protektoriaus grioveliuose įtaiso protektoriaus nusidėvėjimo indikatorius – juosteles. Jeigu protektoriaus briauna susilygina su juostele, vadinasi padangą laikas keisti. Taigi, kiekvienas vairuotojas gali nesunkiai patikrinti, ar padangų būklė atitinka keliamus reikalavimus ir tai daryti rekomenduojama reguliariai“, – teigia A. Pilčicas.
Laiku vasarinių padangų į žiemines nepasikeitusiems ar su pavojingai nudilusiomis ir reikalavimų neatitinkančiomis padangomis važinėjantiems vairuotojams gresia ne tik policijos baudos. Remiantis draudimo įstatymu, automobilis su netinkamomis padangomis prilyginamas techniškai netvarkingam automobiliui. Taigi, jeigu eismo priežiūros tarnybos pareigūnai ir draudimo ekspertai nustato, kad avarijos priežastis – netinkamos padangos, eismo įvykį sukėlusiam vairuotojui gali tekti kompensuoti draudimo bendrovei draudimo išmoką, kuri buvo išmokėta nukentėjusiajam vairuotojui. Vadinasi, jis finansiškai bus atsakingas tiek už savo, tiek už kito avarijos metu apgadinto automobilio remontą.
