REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Žemės mokesčio kuriozai

Vida Tavorienė

Šiemet tūkstančiai žemės savininkų bus nubausti didesniu mokesčiu už apleistas žemes. Tačiau ar mokestis visiems bus pagrįstai apskaičiuotas, abejoja ir gyventojai, ir didesnius tarifus tokioms žemėms nustačiusių merijų atstovai.

Žemės savininkai nerimaudami laukia žemės mokesčio deklaracijų. Jos gyventojus turėtų pasiekti jau netrukus – iki lapkričio 1 d., o mokestį reikės sumokėti per dvi savaites. Jis pradėtas skaičiuoti nuo vidutinės rinkos vertės, todėl ne vieną žemės turėtoją gali ištikti šokas. Dar blogiau, jei sklypas pateko į apleistų žemių žemėlapį. Teisininkai perspėja, kad nustatant žemės mokestį neišvengta teisinės kolizijos, todėl gali įsisukti teismų karuselė.

Stvėrėsi už galvų

Žemdirbiai ragino Žemės ūkio ministeriją didesniais mokesčiais tramdyti žemės spekuliantus ir apsileidėlius. Tačiau nuo šių metų pradžios įsigaliojęs pakeistas Žemės mokesčio įstatymas kitu galu smogs ir jiems patiems, ir didesnių sodybų savininkams, ir kitiems gyventojams.

REKLAMA
REKLAMA

Kai kuriuos gali pasiekti milžiniškos sąskaitos ne tik todėl, kad žemės mokestis šiemet skaičiuojamas pagal rinkos vertę. Daugiau nei 122 tūkst. sklypų priskirti apleistiems plotams, kuriems beveik visos šalies savivaldybės nustatė maksimalų 4 proc. mokesčio tarifą. Iš viso už apleistą žemę mokesčių mokėtojai turės sumokėti per 3,5 mln. Lt žemės mokesčio.

REKLAMA

Žemės ūkio ministerija išleido Apleistų žemės ūkio naudmenų plotų nustatymo tvarkos aprašą.

Pagal jį apleistos žemės ūkio naudmenos – sumedėjusiais augalais (išskyrus želdinius) apaugę žemės sklype ar jo dalyje esančių žemės ūkio naudmenų plotai, nustatyti nuotoliniais kartografavimo metodais.

Baigiantis pavasariui interneto erdvėje buvo paskelbtas apleistų žemių žemėlapis, o jų savininkai paraginti apie jame pastebėtus netikslumus pranešti Valstybės žemės fondui. Suskubti pamatyti ir ištaisyti klaidas reikėjo vos per mėnesį. Kas apie tai nežinojo ir nesuspėjo, tam šaukštai po pietų.

REKLAMA
REKLAMA

Išvydę apleistų žemių žemėlapį, kuris parengtas pasitelkiant dirbtinį Žemės palydovą, ir ūkininkai, ir žemės ūkio specialistai stvėrėsi už galvų. Prie tokių žemių buvo priskirti savaiminiai miškai, pavieniais medžiais apaugusios pelkės, įvairūs šlaitai, įgriuvos, seni karjerai, paupiai ir paežerės, mišku apsodinti žemės ūkio paskirties plotai ir kt.

Ūkininkai ir gyventojai piktinosi, kad apleistų žemės plotų nustatymo tvarka – tikras nesusipratimas. Valstybės žemės fondo direktoriaus funkcijas atliekantis Ramūnas Mockevičius patvirtino, kad skundai plūste plūdo: iki liepos 1 d. buvo gauti net 8 568 prašymai dėl netikslumų. „Duomenys buvo fiksuoti praeitų metų vasarą, tad natūralu, kad per tą laiką žmonės galėjo susitvarkyti savo žemes“, – teigė jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Supriešins kaimynus

Mes kreipėmės į aukščiausias institucijas, kad būtų išvengta nesusipratimų, tačiau mažai kas pasikeitė. Kai kam klaidos buvo ištaisytos, bet ne vienas sklypas taip ir liko priskirtas prie apleistos žemės“, – rankomis skėsčiojo Kelmės rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Juozas Rimkus. Jis neatmetė galimybės, kad dėl to žemės savininkai gali pasiryžti teisminiams ginčams. „Jei mokestis bus keliasdešimt litų, žmonės sumokės. Bet jei sieks šimtus ir daugiau litų, gali prasidėti teismai. Juk prie apleistų priskirta nemaži plotai, apsodinti mišku“, – samprotavo Kelmės rajono savivaldybės atstovas.

REKLAMA

J.Rimkus įsitikinęs, kad žemės mokesčiai supriešins kaimynus ir sukels įtampą bendruomenėse. Anot jo, bus ne vienas atvejis, kai niekuo dėti gyventojai mokės didesnius mokesčius, o savo žemes piktžolėmis apleidę savininkai jų išvengs. Mat nedirbamos, piktžolėtos žemės, jei jose nėra sumedėjusių augalų, į apleistų žemių žemėlapį nepateko.

R.Mockevičius ramino, kad ne už visas apleistas žemes, kurios buvo pažymėtos žemėlapyje, bus didesni mokesčiai. „Mes nustatėme bendrą visos šalies apleistą žemės ūkio naudmenų plotą – apie 250 tūkst. ha. Tai ir valstybinė žemė, ir visokios pakelės, grioviai ir pan. Registrų centras apdorojo mūsų pateiktus ir erdvinius žemės sklypų duomenis ir tik tada nustatė apleistus žemės ūkio naudmenų plotus“, – aiškino jis.

REKLAMA

Pabrėžiama, kad mokesčių administratoriui bus perduodama informacija ne apie visus žemės sklypus, kuriuose yra apleistų plotų, o tik apie tuos, kuriuose apleistų žemės ūkio naudmenų yra ne mažiau nei 10 arų.

Stumdo raštus

Aukščiausias valdžios institucijas šiemet atakavo ir Lietuvos žemės savininkų sąjunga (LŽSS), tačiau daug jos pateiktų klausimų liko be atsakymų. „Neaiškumų bei neapibrėžtumų yra ir dėl žemės mokesčio apskaičiavimo, ir dėl apibrėžimo, kas yra apleista ir nenaudojama žemė, ir dėl mokesčio taikymo įvairios paskirties žemei. Painiavos daug, o aiškių atsakymų niekas nepateikė, ministerijos ir joms pavaldžios institucijos vienos kitoms stumdo raštus“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė LŽSS Šiaulių skyriaus tarybos pirmininkas Evaldas Danilovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Apleistų žemės ūkio naudmenų plotų nustatymo tvarkos apraše apibrėžta, kas yra apleista žemė. O Žemės valstybinės apskaitos taisyklėse nurodyta, kas yra nenaudojama žemė. Trumpai tariant, tai – žemė, beveik netinkama žemės ūkio veiklai.

Įvertinus tai, kurioziškai atrodo daugelyje savivaldybių priimti sprendimai 4 proc. žemės mokestį taikyti nenaudojamai žemei. Vadinasi, norima apmokestinti tokias žemes, kurios visiškai netinkamos dirbti.

Sukels rūpesčių

LŽSS įspėjo įvairias institucijas, kad kai kuriuose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose yra ir nenaudojamų plotų, saugotinų želdinių ir kt., kurie nurodyti kaip apleistos žemės ūkio naudmenos. „Kuo remiantis ir kokiais metodais tai nustatyta? Vykdant žemės reformą dauguma žemės ūkio paskirties žemės sklypų buvo suformuoti ir perduoti savininkams atliekant preliminarius žemės sklypų matavimus, nurodant žemės sudėtį (t. y. kas ją sudaro: žemės ūkio naudmenos, kita žemė ir pan.) ir tų sudedamųjų dalių plotus, tačiau nenurodant jų vietos žemės sklype“, – aiškinama atsakingiems pareigūnams skirtame LŽSS rašte.

REKLAMA

Nemalonumai gresia ir žemės ūkio paskirties žemėje mišką pasodinusiems gyventojams. Ne vienas toks sklypas buvo priskirtas prie apleistų. Su sveiku protu prasilenkiama, kai žemės ūkio paskirties sklypuose įveisti mėgėjiški sodai pažymimi kaip apleisti plotai. LŽSS atkreipė dėmesį, kad nekorektiškai pasielgta garbaus amžiaus žmonių, kurie neturėjo galimybės internete susipažinti su apleistų žemių žemėlapiu, atžvilgiu.

„Akivaizdu, kad visas šis procesas yra skubotas. Žemės mokesčio įstatymo pakeitimai sukels daug nemalonumų paprastiems žmonėms. Daug kas gali netekti iš kartos į kartą paveldėtų sodybų. Kai senukai ar mažas pajamas gaunantieji negalės susimokėti didelių žemės mokesčių, ateis antstoliai. O kas bus drausminamas už apleistą ir nenaudojamą savivaldybių, valstybinę žemę?“ – retoriškai klausė E.Danilovas.

REKLAMA

Kas atsakys už klaidas?

Žemės savininkai jau dabar svarsto, ką daryti ir kur kreiptis, jei jų žemės bus nepagrįstai apmokestintos didesniu mokesčiu. Savivaldybių atstovai neatmeta, kad gali sulaukti žemės savininkų skundų. Tačiau kaip juos reikės nagrinėti, nežino.

„Visiems stinga praktikos, todėl reikėtų būti geranoriškiems. Yra įvairių niuansų, gyventojai sako, kad šlapios žemės, raistai ir kitokia nenaudojama žemė nurodyta kaip apleista. Reikėtų ieškoti visiems palankių išeičių, jei įsivėlė klaidų ar yra pateisinamų priežasčių, dėl kurių žmogus negalėjo susitvarkyti žemės“, – svarstė Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas, Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informavo, kad tiems žemių savininkams, kurie apie klaidas apleistų žemių žemėlapyje informavo po liepos 1 d., žemės mokestis gali sumažėti 2014 m. Skaičiuojant ateinančių metų žemės mokestį bus perskaičiuota ir patikslinta 2013 m. apskaičiuota žemės mokesčio suma.

VMI duomenimis, šiais metais žemės mokesčio mokėtojai į savivaldybių biudžetus turėtų sumokėti apie 64,5 mln. Lt žemės mokesčio (gyventojai turėtų sumokėti apie 55 mln. Lt, o įmonės – apie 9 mln. Lt). Pernai apskaičiuota žemės mokesčio suma buvo 62 mln. Lt. Iš viso šalyje yra per 948 tūkst. žemės mokesčio mokėtojų, tačiau dėl savivaldybių nustatytų lengvatų šį mokestį moka apie 642 tūkst. gyventojų ir įmonių.

REKLAMA

Teisinė kolizija

Teisininkai perspėja, kad nustatant žemės mokestį neišvengta teisinės kolizijos. Žemės mokesčio įstatymo pakeitimai įsigaliojo tik nuo šių metų sausio 1 d. O savivaldybių tarybos žemės mokesčio tarifus pagal naują tvarką patvirtino iki 2012 m. gruodžio pradžios, t. y. dar galiojant senajai Žemės mokesčio įstatymo redakcijai. Žemių savininkai gali pasinaudoti tokiu teisiniu prieštaravimu.

Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas atkreipė dėmesį, kad Vyriausybės atstovai neapskundė tokių savivaldybių sprendimų, vadinasi, jie galioja. Tačiau jis pripažino, kad įstatymų leidėjai sukūrė absurdišką situaciją, dėl kurios gali prasidėti teismų maratonas.

REKLAMA

Komentarai

Gelbėja biudžetą

Arvydas Alekna, teisininkas

Manau, kad sprendimas nustatyti 4 proc. mokestį už apleistas žemes yra neteisingas, neprotingas ir neproporcingas valdžios aktas, nes savivaldybių valdomos teritorijos (paupiai, patvoriai, parkai) nėra tinkamai prižiūrimos, vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, taikomomis privačios žemės savininkams, priskirtinos apleistoms žemėms, tačiau jos nėra neapmokestinamos.

Akivaizdu, kad Žemės mokesčio įstatymas pakeistas siekiant surinkti daugiau mokesčių į skylėtą nacionalinį biudžetą. Vadinasi, skolos iš dalies perkeliamos ant žemės savininkų pečių, neatsižvelgiant į jų galimybes, socialinę padėtį.

REKLAMA
REKLAMA

Galima mokėti dalimis

Vilma Vildžiūnaitė, VMI viršininko pavaduotoja

Pereinamuoju laikotarpiu skaičiuojami mažesni mokesčiai nuo padidėjusios vertės, o žemės ūkio paskirties žemės mokestis negali būti didesnis nei 1 Lt už arą. Jei mokesčio suma padidėja ir gyventojui tampa sudėtinga jį sumokėti iki lapkričio 15 d., galima kreiptis į VMI ir pateikti prašymą žemės mokestį sumokėti dalimis. Jame gyventojas turėtų nurodyti, dėl kokių priežasčių negali sumokėti žemės mokesčio, bei pateikti argumentų dėl pageidaujamo laikotarpio, per kurį sumokės žemės mokestį. Laiku jo nesumokėjus ir susitarus su VMI dėl sumokėjimo sąlygų, išieškojimas iš gyventojų nebūtų pradėtas vykdyti.Už laiku nesumokėtą mokestį nustatyta tvarka skaičiuojami delspinigiai, o pasirašius mokestinės paskolos sutartį – palūkanos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų