REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos narystė Jungtinėse Tautose – išpūstas burbulas?

 Politikai liaupsina mūsų šalies narystę Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, o politikos ekspertai ragina nepuoselėti didelių vilčių siekiant diplomatinių tikslų.

Mūsų šalies politologai mano, kad pompastiškai paskelbtas faktas, jog Lietuva išrinkta į Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybą, yra gerokai pervertintas. Neverta tikėtis, kad vieną mėnesį Tarybai nuo sausio 1 d. pirmininkausianti Lietuva pasieks ir esminių laimėjimų santykiuose su Rusija, nes ši narystė – „netinkamas formatas“.

Žarstė komplimentus

Spalio 17 d. kai kurie politikai pavadino istorine data. Tą dieną Niujorke Lietuva dvejiems metams tapo nenuolatine JT Saugumo Tarybos nare. Už mūsų šalies narystę balsavo net 187 iš 193 Generalinės Asamblėjos delegatų. Už kitas nenuolatines nares delegatai neskyrė daugiau kaip 170 balsų. „Tapusi Saugumo Tarybos nare, Lietuva dalyvaus priimant svarbiausius sprendimus, susijusius su globaliu saugumu. Po pirmininkavimo ES Tarybai tai – naujas garbingas iššūkis ir įsipareigojimas visai tarptautinei bendruomenei“, – dar tą pačią dieną teigė Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Panašiai kalbėjo ir premjeras Algirdas Butkevičius, pabrėžęs, kad „šį reikšmingą siekį Lietuvos užsienio politikoje vainikavo sėkmė – ilgo mūsų šalies diplomatų darbo rezultatas“.

Lietuva esą sieks stiprinti mažų valstybių įtaką Saugumo Taryboje. „Tai tikrai svarus mūsų diplomatijos daugiamečių pastangų rezultatas ir valstybės tarptautinis pripažinimas“, – pagyrų negailėjo net Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius, nuolat kritikuojantis dabartinę Vyriausybę. Ir jau visai susireikšminęs iš karto po balsavimo pasirodė Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovas Linas Linkevičius. „Patekome į pasaulinę politikos lygą. To siekia daugelis valstybių“, – kalbėjo jis. Ministras pabrėžė, esą „narystė padidins Lietuvos matomumą, kurį bus galima išnaudoti siekiant plėsti ekonominius ir kultūrinius ryšius“. Be džiugios žinios iš už Atlanto, atskriejo ir kita gera žinia: nuo 2014 m. sausio 1 d. Lietuva dar mėnesį pirmininkaus JT Saugumo Tarybai.

REKLAMA
REKLAMA

Perlenkiama lazda

Kitaip nei politikai, politologai neskuba daryti skubotų išvadų dėl Lietuvos sėkmės, kurią neva parodė balsavimas. Paklaustas, kokių diplotaminių laimėjimų pavyks Lietuvai pasiekti dirbant Saugumo Taryboje, filosofijos profesorius Vytautas Radžvilas ragino pernelyg nedžiūgauti. „Šiuo požiūriu niekas nepasikeis, nes vis dėlto JT Saugumo Taryba yra toks darinys, kuriame priimant sprendimus viską lemia kelių valstybių narių valia“, – sakė jis.

REKLAMA

Lietuva esą bus tik viena iš 10 nenuolatinių narių, o lemiamą svorį balsuojant turi nuolatinės Tarybos narės – JAV, Kinija, Rusija, Prancūzija ir Didžioji Britanija. Be kita ko, jos turi dar ir veto teisę. „Todėl kalbant apie kažkokią Lietuvos pergalę, kai ji tapo nenuolatine nare, galima sakyti, stipriai perlenkiama lazda“, – įsitikinęs V.Radžvilas. Tiesa, pašnekovas nesumenkino paties fakto ir pabrėžė, kad net trumpam laikotarpiui patikėta narystė JT Saugumo

Taryboje yra sveikintina ir pozityvi. „Bet sureikšminti šį faktą irgi neprasminga, nes politikoje vartoti terminus „aukštas postas“ ar „žemas postas“ yra labai rizikinga, – kalbėjo politologas V.Radžvilas. – Reikalas tas, kad statusas formaliai gali būti ir aukštas, bet svarbiausia – kokių galių tas statusas turi. Šiuo požiūriu narystė suteikia tik formalią galią.“

REKLAMA
REKLAMA

Panašių galių Lietuva esą turėjo ir 2011 m., kai pirmininkavo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO). Tada šalis, pasak V.Radžvilo, atliko tik techninį, sekretoriavimo darbą, o ESBO sprendimus lėmė Vokietijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos susitarimai.

Praranda įtaką

Kauno technologijos universiteto (KTU) Sociologijos katedros profesorius Algis Krupavičius taip pat nesureikšmino Lietuvos narystės JT Saugumo Taryboje. „Ta narystė pagrįsta rotacija, todėl nereikėtų žiniasklaidoje piešti šio įvykio kaip pergalės arba didžiulio laimėjimo. Juk kartu su Lietuva narystę Saugumo Taryboje pradės ir Čadas, kuris yra Afrikoje ir garsėja politiniu nestabilumu“, – teigė jis. Politologas aiškino, kad Lietuvai pasisekė, nes savo kandidatūrą atsiėmė Gruzija, tad balsavimas vyko iš vienos kandidatės nuo Rytų Europos, kuria ir buvo Lietuva.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Didesnis iššūkis yra tai, kad Lietuvai teks pirmininkauti. Bet ši teisė jai teko tik pagal abėcėlę, – sakė A.Krupavičius. – Kad ir kaip ten būtų, Lietuva puikiai įvykdys savo pareigas, nes jau įgijo pirmininkavimo ESBO ir ES patirties.“ Nenuolatinė narystė, pasak pašnekovo, atlieka tik statistinį vaidmenį, todėl nevertėtų puoselėti iliuzijų, kad šalies įtaka tarptautinėje arenoje sustiprės. „Be to, pati JT išgyvena gilią krizę ir jos įtaka pasaulyje gerokai sumažėjusi“, – sakė KTU profesorius A.Krupavičius.

Kitaip nei ankstesnis JT generalinis sekretorius Kofis Ananas (1997–2007 m.), dabartinis organizacijos vadovas nuo 2007 m. – Ban Ki Moonas – pernelyg silpnas lyderis ir politikas. Tą pačią dieną, kaip ir Lietuva, JT Saugumo Tarybos nare buvo išrinkta ir Saudo Arabija bet ši šalis iš karto atsisakė narystės, pareiškusi, esą nemato prasmės dalyvauti Tarybos darbe, nes JT savo valstybėms narėms taiko „dvigubus standartus“.

REKLAMA

Kritikos lavina JT teko ir 1994 m., kai piktnaudžiaujant veto teise kelias savaites buvo vilkinamas sprendimo dėl gyventojų genocido Ruandoje (Afrika) priėmimas. Per tą laiką buvo išžudyta šimtai tūkstančių žmonių.

Savos interpretacijos

Tarptautinių santykių ekspertas Raimundas Lopata teigė, kad narystė JT Saugumo Taryboje padidins Lietuvos autoritetą tarptautinėje arenoje. „Ne tik jį padidins, bet ir atvers daugiau galimybių diplomatiniams santykiams“, – sakė jis. Ekspertas tik kelia klausimą, kaip atsivėrusias galimybes išnaudos mūsų diplotamai.

„Jei klausiame, kaip išnaudosime tas galimybes, tai atsakymas priklausys nuo to, kaip mes (Lietuva) būsime tam pasirengę“, –

REKLAMA

tikino R.Lopata. Jis neatmetė galimybės, kad narystę savo rinkimų kampanijai gali panaudoti ir D.Grybauskaitė. „Panaudoti šią narystę sau gali ne tik Prezidentė, bet ir kiti politikai, ir tame neįžvelgiu nieko blogo“, – sakė R.Lopata.

KTU profesorius A.Krupavičius svarstė, kad D.Grybauskaitei per prezidento rinkimų kampaniją girtis naujomis Lietuvos pareigomis nebūtų dėl ko. „Ji net po balsavimo JT pernelyg nedžiūgavo, išplatinusi labai trumpą pranešimą, – pridūrė A.Krupavičius. – Bet, suprantama, politikai per rinkimų kampanijas įvykiams paprastai suteikia tokias vertes ir įtakas, kokių jie realybėje neturi.“

Santykiams su Rusija šis formatas netinka

Pasak KTU profesoriaus A.Krupavičiaus, narystė nesuteiks postūmio Lietuvai labiau bendradarbiauti su Rytų ir Vidurio Europos šalimis. „Tai tikrai neįvyks, nes dvišaliai santykiai formuojami visiškai kitokiais kanalais“, – įsitikinęs jis. Kitaip tariant, jis abejoja, ar narystę JT Saugumo Taryboje Lietuva gebės išnaudoti ir palaikydama santykius su Rusija, kuri yra nuolatinė Tarybos narė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Panašiai mąsto ir tarptautinių santykių ekspertas R.Lopata. „Tai – ne tas formatas, kuriuo galima būtų spręsti ir derinti nacionalinius interesus, – teigė jis. – Bet diplomatinei fantazijai vietos čia pakaks, nes reikės įsiklausyti ir suprasti, ko iš mūsų nori, pavyzdžiui, Čadas arba Nepalas.“ Kaip tai pavyks, politologas neprognozuoja, nes „mums iki šiol trūko fantazijos net ir artimesnėje aplinkoje tvarkant užsienio politikos reikalus“.

Politologas V.Radžvilas reziumavo, kad šiuo metu vykstant ekonominiams karams su Rusija naujasis Lietuvos statusas negali mums visiškai niekuo pasitarnauti. „Esu visiškai tikras, kad šis statusas Lietuvai padėtų tik ištikus nepaparastai nelaimei, pavyzdžiui, jei Lietuvą kas nors užpultų ir reikėtų skubiai sukviesti JT Saugumo Tarybos posėdį“, – pabrėžė jis. Lietuva yra pirmoji Baltijos valstybė, išrinkta į JT Saugumo Tarybą.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų