Tarptautinė komunikacijos planavimo agentūra „Carat“ prognozuoja, kad šiemet Lietuvos reklamos rinka augs 1,4proc., o 2014 m. – 2,5proc. Tuo tarpu pasaulinei reklamos rinkai numatomas atitinkamai 3proc. ir 4,5proc. augimas.
Spartesnį pasaulinės reklamos rinkos atsigavimą lemia didesni už vidurkį Pietų Amerikos ir Azijos augimo rodikliai – atitinkamai +9proc. ir +4,7proc. 2013 m. bei dar pozityvesnės prognozės šiems regionams 2014 m.: +14,5proc. ir +5,2proc. Rusija taip pat išlaiko spartų augimo tempą – šalyje investicijos į reklamą šiemet didės 11,2proc., kitais metais – 11proc. Stabilus augimas prognozuojamas ir JAV reklamos rinkai – atitinkamai 3,1proc. 2013 m. ir 3proc. 2014 m.
Vakarų Europa šiemet toliau trauksis (-2,3proc.), tačiau, po dviejų iš eilės metų kritimo, 2014 m. pagaliau tikėtinas 1,4proc. ūgtelėjimas. Vidurio ir Rytų Europos regione, kuriam priskiriama ir Lietuva, prognozuojamas 5,9proc. investicijų į reklamą didėjimas ir dar optimistiškesni 2014-ieji su +7,4proc. augimu. Tačiau šiai pozityviai tendencijai daugiausiai įtakos turi geri Rusijos, pagal agentūros tyrimo metodiką taip pat įskaičiuojamos į Vidurio ir Rytų Europos regioną, rodikliai. Kitos didesnės regiono rinkos, tokios kaip Lenkija, Čekija ir Vengrija, šiemet trauksis atitinkamai -2,4proc., -11,5proc. ir -3,9proc.
Kaimyninės Latvijos reklamos rinkos augimo tempai – didesni nei Lietuvos, jai prognozuojamas 4proc. augimas tiek šiemet, tiek kitais metais. Estija augs lėčiau, atitinkamai 1,6proc. ir 0,7proc.
“Investicijos į reklamą Lietuvoje auga santykinai lėtai, bet gera žinia ta, kad jos visgi juda iš 2012-ųjų metų sąstingio, kuomet augimas tesiekė 0,7proc. Palyginimui reikia pastebėti, kad šių ir kitų metų Lietuvos reklamos rinkos augimo tempai nesiekia prognozuojamų šalies BVP augimo rodiklių, nors iki ekonomikos nuosmukio gerokai juos viršydavo. Tai rodo, kad reklamdaviai vis dar labai atsargiai žiūri į išlaidų reklamai didinimą ir labai pasveria šių investicijų grąžą“ – teigia Marius Marčenkovas, „Aegis Media“ grupės, Lietuvoje valdančios „Carat“ ir „Vizeum CMS“ komunikacijos planavimo agentūras, žiniasklaidos direktorius.
„Pagrindine tokio reklamdavių požiūrio priežastimi būtų galima įvardinti bendrą ekonomikos tendencijų neapibrėžtumą. Tas daugeliu atvejų matosi ir žvelgiant į situaciją kitose šalyse – regionuose, kuriuose šios tendencijos pozityvesnės, reklamos rinkos auga sparčiau, ir – atvirkščiai. Tačiau, Europos mastu, turint galvoje tokių šalių kaip Čekija, Graikija ar Portugalija, kuriose šiemet numatomas dviženklis procentinis reklamos rinkų kritimas, arba kaimyninė Lenkija, kuri, nors ir nežymiai, tačiau trauksis, situaciją, Lietuva atrodo neblogai. Teigiamų impulsų reklamdavių požiūriui Lietuvoje turėtų suteikti ir pastaruoju metu nuolat gerėjantis vartotojų pasitikėjimo indeksas.“
Lyginant atskirus žiniasklaidos kanalus, 2013 m. sparčiausiai augančiais reklamos investicijų prasme Lietuvoje išliks kinas (+18proc.) ir internetas (+17proc.). Tačiau, lyginant su 2012 m., tempai sulėtės (pernai investicijos į reklamą kine augo 40proc., internete – 21,4proc.). 2014 m. šie kanalai ir toliau augs sparčiausiai, tačiau jau tik atitinkamai 12proc. ir 13proc. Investicijos į televizijos reklamos rinką Lietuvoje šiemet didės 3,2proc., kitais metais – 3,9proc.
Pozityvūs 2013 m. prognozuojami radijo reklamai, į kurią investicijos didės 12,6proc. Pernai radijo reklamos rinka neaugo. Augimas jai neprognozuojamas ir 2014 m. Blogiausia situacija numatoma laikraščių rinkai – jų pajamos iš reklamos šiemet trauksis 11,8proc. Situacija nepagerės ir 2014 m., kuriais prognozuojamas 9proc. rinkos kritimas. Neigiami metai šiemet laukia ir žurnalų bei lauko reklamos, kurie trauksis atitinkamai 3proc. ir 8,4proc. 2014 m. žurnalų pajamos iš reklamos turėtų stabilizuotis, o lauko reklamai, dėl būsimų rinkimų laikotarpio, prognozuojamas 6proc. augimas.
Palyginimui, pasaulyje televizijos reklamos rinka 2013 m. augs 2,9proc., o 2014 m. – 4,8proc., lauko reklamos – atitinkamai 3,8proc. ir 4,6proc., interneto – 15,6proc. ir 14,3proc., kino – 2,6proc. ir 4,5proc. Laikraščiai šiemet trauksis 4,8proc., kitais metais – 2,9proc. 2013 m. taip pat šiek tiek trauksis ir žurnalų bei radijo rinkos – atitinkamai 1,4proc. ir 0,7proc. Neigiamas žurnalų rodiklis išsilaikys 2014 m. (-0,7proc.), tačiau radijo reklamos rinka stabilizuosis – pastarajai prognozuojamas 0,3proc. kilimas.
Reklamos investicijų pokyčiai Lietuvoje lems ir žiniasklaidos kanalų užimamų rinkos dalių pagal pajamas iš reklamos persiskirstymą. Televizija toliau stiprins lyderės pozicijas ir paaugins rinkos dalį nuo 47,8proc. 2012 m. iki 48,7proc. 2013 m. ir 49,3proc. 2014 m. Savo dalį nuo 9,9proc. 2012 m. iki 11,4proc. šiemet ir 12,6proc. kitais metais didins internetas, atimdamas ją labiausiai iš laikraščių, kurie atitinkamai trauksis nuo 16,3proc. iki 14,2proc. ir 12,6proc. Mažės ir žurnalų rinkos dalis – nuo pernai turėtų 10,2proc. iki 9,8proc. 2013 m. ir 9,5proc. 2014 m. Radijas šiemet ūgtels nuo 7,9proc. iki 8,7proc., tačiau kitais metais jo dalis sumažės iki 8,5proc. Priešinga situacija lauko reklamoje – jos dalis 2013 m. susitrauks iki 5,9proc. (6,6proc. 2012 m.), tačiau 2014 m. šis reklamos kanalas susigrąžins dalį pozicijų ir jos dalis padidės iki 6,1proc. Kino reklama išlaikys ~0,5proc. rinkos dalies.
Žiniasklaidos kanalai pagal užimamas reklamos rinkos dalis pasaulyje 2013 m. išsidėstys taip: televizija – 43,8proc., laikraščiai – 15,5proc., žurnalai – 8,1proc., radijas – 6,4proc., kinas – 0,6proc., lauko reklama – 7,3proc., internetas – 18,3proc. 2014 m.: televizija 43,9proc., laikraščiai – 14,4proc., žurnalai – 7,7proc., radijas – 6,1proc., kinas – 0,6proc., lauko reklama – 7,3proc., internetas – 20proc.
Remiantis “TNS LT” 2013 m. sausio – rugpjūčio mėn. duomenimis, Lietuvoje šiemet, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išlaidas reklamai ženkliai didino šie didieji sektoriai: finansinių paslaugų (+68,8proc.), saldumynų ir konditerijos (+50,2proc.), buities higienos (+47,8proc.), medicinos paslaugų (+50,1proc.). Pirmoje vietoje pagal išlaidas esančio mobiliojo ryšio operatorių sektoriaus investicijos išliko beveik nepakitusios (+1,1proc.). Apie 10proc. jas mažino automobilių, odos priežiūros priemonių ir telekomunikacijų sektoriai. Vaistų sektoriaus investicijos traukėsi 3,9proc.
