„Jei galiu pasitarnauti, kad Arvydas Sabonis grįžtų, tai pats geriausias mano sprendimas. Jo sugrįžimas buvo lemiamas veiksnys“, - ketvirtadienį popiet Lietuvos krepšinio federacijos biure Vilniuje apie pasitraukimą iš federacijos geralinio sekretoriaus posto kalbėjo Mindaugas Balčiūnas.
„Su Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentu Arvydu Saboniu visą savaitę analizavome susiklosčiusią situaciją ir ieškojome galimų sprendimų būdų, – kalbėjo jis. – Supratome, kad pilietiškumas yra prioritetas, asmeniniai interesai ir ambicijos negali būti aukščiau krepšinio ir nacionalinių interesų. Džiaugiuosi, jei tai padės sugrąžinti buvusią situaciją. Savo sprendimą motyvuoju noru padėti krepšiniui“.
„Buvo intensyvūs metai. Išeinu palikdamas stabilią, gerai organizuotą, profesionalią organizaciją, kuri yra pasirengusi patiems aukščiausiems iššūkiams, - sakė septynerius metus LKF dirbęs M. Balčiūnas. – Žinau, kad ateityje krepšinis bus labai svarbi mano veiklos ir gyvenimo dalis. Būsiu šioje sferoje. Darbo ir veiklos yra labai daug. Gal labiau orientuosiuosi į akademinę veiklą, kuri visada buvo mano pirmoji veikla. Būsiu šalia ir džiaugsiuosi“.
– Ar A. Sabonis įvardijo priežastis, dėl kurių turite trauktis iš pareigų? - paklausė žurnalistai.
– Situaciją analizavome iš esmės. Nežiūrėjome į praeitį, dairėmės į ateitį. Norėjome, kad emocijos nurimtų ir ateitų ramybė. Jeigu aš galėjau pasitarnauti, kad Arvydas grįžtų, manau, tai yra pats geriausias mano sprendimas.
– Jis įvardino jus kaip trukdį federacijos vystymuisi?
– Jokiais būdais. Arvydas yra stipri asmenybė. Jis juk išdėstė savo pasitraukimo motyvus. Pokalbiai vyko puikioje atmosferoje. Tiesiog mes analizavome, kodėl taip nutiko. Jeigu mano pasitraukimas gali sugrąžinti ramybę organizacijai ir krepšiniui, tai yra labai prasmingas sprendimas. Labai tikiuosi, kad sugrįš ir treneris Jonas Kazlauskas. Labai džiaugsiuosi, jei taip bus. Kitais metais laukia pasaulio čempionatas. Manau, Arvydas kalbėsis su treneriu. Nenoriu veltis į jokius asmeninius konfliktus ir asmenines situacijas. Jeigu būčiau labai norėjęs, galėjau likti. Gal galėjau eiti iki galo, tačiau nežinau, iki kurio. Prasmės to daryti nematau. Krepšiniui reikia ramybės, susiklausymo, dialogo. Per tuos septynis savo darbo metus bandžiau tai užtikrinti. Deja, pastaruoju metu buvo nemažai įtampos. Tikiuosi, savo sprendimu visą įtampą nuimsiu.
– Ar reikėjo visų intrigų ir tarpusavio konfliktų?
– Aš intrigų nemačiau, dirbau savo darbą. Generalinio sekretoriaus darbas – nemaža atsakomybė. LKF reikalingi nemaži finansai, yra nemaži įsipareigojimai. Darbas nėra matomas ir ne visada labai gerai suprantamas. Pinigai yra toks dalykas, kurie ne visada lengvai ateina. Šis darbas atėmė iš manęs daug energijos. Per tuos septynis metus pasijaučiau pavargęs, nes darbas reikalavo daug ir fizinių ir moralinių jėgų. Jaučiu poreikį padaryti pertrauką. Džiaugiuosi, kad manos sprendimas sutampa su situacija. Niekada nestačiau savęs į vieną lentyną su garsiais žmonėmis – treneriu J. Kazlausku, A. Saboniu. Man nebuvo sunku priimti šį sprendimą. Neturiu jokių užgautų ambicijų. Jei prireiks konsultacijų, visada esu pasiruošęs padėti.
– Ką matote savo įpėdiniu?
– Tikrai neabejoju, kad yra ne vienas žmogus, bet jį išsirinks prezidentas. Savęs nesureikšminu, nėra nepakeičiamų, tik nepakeisti. Yra daug žmonių puikiai nusimanančių sporto vadyboje. Mes matėme per tuos septynis metus, kad prie svarbių projektų dirbo ne vienas žmogus. Žinote, nereikia suasmeninti generalinio sekretoriaus pozicijos. Atėjęs į šią poziciją reprezentuoji Lietuvos krepšinio laimėjimus, nacionalinę rinktinę. Niekas neduoda pinigų tau – juos duoda krepšiniui. Manau, kad įdirbis buvo padarytas nemažas, per visus tuos metus mūsų finansai, įplaukos tik augo. Turime finansinius rezervus, kurie leidžia amortizuoti. Džiaugiuosi, kad sugebėjau tai užtikrinti. Kandidatą pasirinks prezidentas ir vykdomasis komitetas. Labai nuoširdžiai linkiu jam sėkmės. Tai nebus lengvas darbas, tačiau bus įdomu. Tai yra didelė mokykla.
– Jums yra pareikšti kaltinimai sukčiavimu. Ar tai trukdė eiti generalinio sekretoriaus pareigas?
– Ne pats susigalvojau tuos įtarimus. Žinau, kad veikla vyko skaidriai, tuo neabejoju. Padedame tyrėjams aiškintis situaciją, pridavėme visus dokumentus ir nesikišu į jų veiklą. Esu dėkingas, kad šioje situacijoje A. Sabonis labai aiškiai išreiškė savo poziciją, visi buvo vieningi. Istorija nebuvo maloni.
– O gal kompromiso ieškoti reikėjo tyliai, be skandalų?
– Galvoju, kad emocijų buvo per daug. Jeigu būčiau išgirdęs vykdomojo komiteto posėdyje, kad man reikia trauktis, būčiau nedelsęs. Tada aš pats atsistojęs paklausiau, ar tikrai galėtume viską išspręsti situaciją, jei aš išeičiau. Nei prezidentas, nei kas nors kitas to nematė kaip sprendimo. Todėl toliau dirbome savo darbą.
– Analizavote priežastis su A. Saboniu. Ar priėjote išvadas?
– Pirmi metai, kai Arvydas atėjo į LKF buvo fantastiniai:atranka, Venesueloje, olimpiada. Gal sportiniai rezultatai nebuvo patys aukščiausi, tačiau vadybinė dalis buvo puiki. Vėliau gal atėjo nauji žmonės, kurie kitaip matė veiklą. Ir treneris J. Kazlauskas turėjo man priekaištų, stengiuosi atsiriboti nuo emocijų ir viską vertinti pagal aiškius kriterijus – finansai, medaliai. Mačiau nuoseklų organizacijos augimą. Nelabai leidausi į polemiką ir emocijas. Pastarieji metai buvo sudėtingi santykių prasme, todėl turime šiandieninę situaciją: nauji žmonės su naujais poreikiais ir naujais lūkesčiais, reikalavimais.
