Straipsnio autorius – Nerija Norvaišienė
Nuo šių metų spalio 10 d. iki lapkričio 15 d. renkamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“. Didžioji dalis lėšų, skirtų šiai priemonei per visą 2007–2013 m. laikotarpį – jau panaudotos, o priemonei populiarumo nestinga. Numatoma, kad skirstant likusias paramos lėšas ir šį kartą turės būti taikomi pirmumo kriterijai.
Tikėtinas paraiškų pirmumo vertinimas
„2007 m. ir 2008 m. pagal šią veiklos sritį buvo surinkta po 27, 2009 metais – jau 89 paraiškos. O 2011 m. sulaukėme net 152 paraiškų. Kaip galime matyti, priemonės populiarumas nuo KPP pradžios tolygiai auga. Atsižvelgiant į tai, kad 2012 m. paraiškos renkamos nebuvo, o lėšų likę nedaug, labai tikėtina, kad šiais metais reikės atlikti paraiškų pirmumo vertinimą“, – pasakojo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Administravimo projektavimo skyriaus Metodikų rengimo poskyrio vyriausioji specialistė Jolita Matulienė.
Rugsėjo mėnesį įsigaliojo priemonės įgyvendinimo taisyklių pakeitimai, kuriais pakeisti iki šiol buvę pirmumo kriterijai. Jeigu surinktose paraiškose prašoma paramos suma viršija skirtąją, paraiškos turi būti vertinamos vadovaujantis pirmumo kriterijais.
„Atsižvelgiant į praeitų paraiškų rinkimo laikotarpių patirtį ir siekiant tikslingai paskirstyti veiklos sričiai skirtas lėšas, pirmumo kriterijai šiais metais buvo pakeisti. Ir ankstesniais laikotarpiais pagal šią veiklos sritį buvo prašoma didesnės paramos sumos, nei skirta lėšų, todėl pirmumo kriterijai buvo taikomi ir tuomet“, – paaiškino Jolita Matulienė.
Vertinant gautas paraiškas, pirmumo kriterijai taikomi mažėjančios svarbos tvarka. Pirmasis kriterijus yra pats svarbiausias – trečiasis – mažiausio svarbumo. Šiuo paraiškų rinkimo laikotarpiu pirmenybė teikiama projektams, kuriuose numatoma vykdyti dirbtinių vandens telkinių avarinės būklės hidrotechnikos statinių rekonstravimą.
„Antras pagal svarbumą kriterijus – didesnis numatomų rekonstruoti žemės plotų našumo balas. Dėl informacijos apie projekto žemės plotų našumo balą reikėtų kreiptis į savivaldybės administraciją. Trečią pirmumo kriterijų atitiks tie projektai, kuriuose numatoma rekonstruoti polderius“, – su paramos skirstymo naujovėmis supažindino J. Matulienė.
Jeigu paraiška neatitinka nė vieno pirmumo kriterijaus, ji vertinama nebus, išskyrus tuos atvejus, kai lieka lėšų.
Paraiškas teikia asociacijos ir savivaldybės
Parama pagal priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“ gali pasinaudoti savivaldybės arba melioracijos sistemų naudotojų asociacijos, į kurias gali vienytis ūkininkai, žemės ūkio bendrovės bei kiti žemės naudotojai. Daugiausiai paraiškų sulaukiame būtent iš melioracijos sistemų naudotojų asociacijų“, – pasakojo J. Matulienė.
Priemone siekiama pagerinti laukų bendrojo naudojimo melioracijos inžinerinės infrastruktūros techninę būklę. Taip pat – išsaugoti bei puoselėti žemės ūkio vandens išteklių ekologinę vertę. Paraiškas gali teikti pareiškėjai, siekiantys rekonstruoti sausinimo sistemas bei jų hidrotechninius statinius, nukalkinti rūgščias dirvas sausinamos teritorijos ariamoje žemėje (kur pH ≤ 5,5), rekonstruoti dirbtinių vandens telkinių hidrotechninius statinius ir polderius.
Verta atkreipti dėmesį, kad už gautas lėšas galima rekonstruoti tik tuos statinius, kurie yra Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitoje ir kurių nusidėvėjimas didesnis nei 30 proc. Parama neteikiama sausinimo sistemų ir jų hidrotechninių statinių rekonstrukcijos, rūgščių dirvų kalkinimo projektams didelės gamtinės vertės teritorijose bei „Natura 2000“ teritorijose, kurios yra naujai sausinamose vietovėse.
Paramos dydžiai
Šiais metais priemonei skirta 5 083 576 litų suma. Vienam projektui iš viso gali būti skiriama 1 035 840 litų parama. Rekonstruojant polderius, didžiausia prašoma suma siekia 2 071 680 litų. Paramos lėšomis gali būti padengiama iki 90 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Kaip ir anksčiau, paramos lėšomis gali būti finansuojamos rekonstrukcijos išlaidos, rūgščių dirvų kalkinimo sausinamos teritorijos ariamoje žemėje, naujų statybinių medžiagų ir įrenginių, skirtų projekto reikmėms, įsigijimo, bendrųjų išlaidų, projekto viešinimo išlaidos.
„Pažymėtina, kad šiais metais pakeista bendrųjų išlaidų finansavimo tvarka: šių išlaidų dalis gali sudaryti iki 8 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, įskaitant konsultavimą projekto įgyvendinimo klausimais, kurios negali viršyti 0,3 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų“, – pareiškėjų dėmesį atkreipė J. Matulienė. Siekiantiems finansavimo itin svarbu laikytis viešųjų pirkimų tvarkos. Priemonės įgyvendinimo taisyklėse numatyta, kad vykdant viešuosius pirkimus, turi būti skelbiami atskiri konkursai projektavimo, ekspertizės ir rangos darbams atlikti. Visos išlaidos, padarytos nesilaikant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (taikoma paramos gavėjams, kurie pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą yra perkančios organizacijos) arba Žemės ūkio ministro patvirtintomis Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal KPP priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis, yra laikomos netinkamomis finansuoti.
Svarbiausia – rasti bendraminčių
Utenos raj. melioracijos sistemų naudotojų asociacijos „Meldučiai” pirmininkas Vladas Vitas paraišką pagal priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“ pateikė 2011 m. Projekto vertė viršijo 1 mln. litų, iš kurių 10 proc. prisidėjo melioracijos statinių naudotojų asociacijos nariai.
„Norinčių susitvarkyti melioracijos sistemas netrūksta, tačiau tik nedidelė dalis ūkininkų yra pasirengę investuoti savo lėšas, susitvarkyti nemažai dokumentų, todėl bendraminčių teko paieškoti – šiuo atveju mums pagelbėjo Utenos r. savivaldybės Kaimo plėtros skyriaus vyr. specialistas Antanas Bernotas. Mūsų rajone buvome pirmieji, bet pamatę, kad darbai einasi puikiai, sujudo ir kiti ūkininkai“, – pasakojo V. Vitas. Projekto tikslas buvo daugiau nei 90 hektarų ploto sausinimo sistemos rekonstrukcija. Paramos lėšų pagalba buvo pašalinti avariniai gedimai, atnaujinti rinktuvų ir sausintuvų sistema, sutvarkyti melioracijos grioviai ir žiotys.
„Rengiant projektą, mums talkino dvi konsultacijos paslaugas teikiančios įmonės. Jeigu panašiais projektais užsiiminėtumėme dažniau, daugiau užduočių padarytumėm ir be konsultantų pagalbos“, – paaiškino asociacijos pirmininkas. Anot V. Vito, bene sunkiausia projekto įgyvendinimo dalis – nepraleisti terminų, kurių vykdant tokio masto projektą tikrai netrūksta. „Turėjom pasirūpinti, kad techninis projektas ir rangos darbai būtų atlikti laiku, kad suspėtumėme įvykdyti įsipareigojimus ir pateikti mokėjimo prašymus. Sėkmingai nusimatėme darbų atlikimo terminus, atsižvelgdami ir į orų kaprizus, galinčius užvilkinti projekto darbus. Galime džiaugtis, kad likus dviem savaitėms iki projekto įgyvendinimo pabaigos, beveik visi darbai jau atlikti“, – patirtimi pasidalino V.Vitas.
Daugiau informacijos apie veiklos srities „Žemės ūkio vandentvarka“ paraiškų rinkimą, vertinimo tvarką ir priemonės įgyvendinimo taisykles galima rasti NMA interneto svetainėse adresais: www.nma.lt ir www.paramakaimui.lt.
Užsakymo nr. 3793
