Gediminas Stanišauskas
Beveik 100 tūkst. eurų už skolos išieškojimą iš Kauno miesto savivaldybės uždirbusios antstolės Sonatos Vaicekauskienės elgesį svarstys ir Teisingumo ministerija, ir Antstolių rūmai. Garliavos istorijoje išgarsėjusi antstolė S.Vaicekauskienė vėl atsidūrė dėmesio centre. Už 8,5 mln. Lt skolos išieškojimą iš Kauno miesto savivaldybės ji atsiriekė 342 tūkst. Lt atlygį. „Galėjau paimti mažiau, bet savivaldybė pati kalta, nes netinkamai elgėsi“, – sakė S.Vaicekauskienė, be kita ko, vadovaujanti Antstolių garbės teismui ir svarstanti kolegų nusižengimus etikai.
Pinigus nurašė nuo 89 sąskaitų
Kai 2012 m. gegužės 17 d. Garliavoje, vadovaujant antstolei Sonatai Vaicekauskienei, Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės duktė buvo paimta iš Neringos Venckienės namų ir pagal teismo sprendimą perduota biologinei motinai, antstolę keikė kone pusė Lietuvos. Kai kurie visuomenės veikėjai tada šaipėsi, kad antstolė komandavo 240 policininkų.
Tačiau nurimus šios istorijos sukeltam triukšmui S.Vaicekauskienė neilgai buvo be dėmesio. Praėjusią savaitę, vykdydama Kauno apygardos teismo sprendimą dėl skolos išieškojimo iš Kauno miesto savivaldybės UAB „Kamesta“ naudai, vietoje 8,5 mln. Lt antstolė S.Vaicekauskienė nuo visų 89 Kauno miesto sąskaitų nuskaitė per 31 mln. Lt.
Skolą viršijančią sumą antstolė nedelsiant grąžino miestui, bet S.Vaicekauskienės veiksmai itin papiktino Kauno miesto savivaldybės vadovus. Nors pakako areštuoti vieną miesto sąskaitą, antstolės nurodymu buvo areštuotos visos. Todėl esą sutriko net savivaldybės darbas, nes daliai žmonių vėlavo išmokėti socialinę paramą ir pašalpas.
„Savivaldybė net neturėjo galimybės perspėti antstolės, kad ši neareštuotų sąskaitos, kurioje laikomos lėšos, skirtos socialinei paramai“, – oficialiame pranešime teigė Kauno miesto savivaldybė. Be to, paaiškėjo, kad UAB „Kamesta“ naudai skolą ši antstolė išieško panašiu būdu ne pirmą kartą. Taip esą nutiko ir 2013 m. kovo 27 d. Tuomet savivaldybė jau buvo įspėjusi S. Vaicekauskienę. Vien todėl dabar savivaldybė antstolės S.Vaicekauskienės veiksmus apskundė Teisingumo ministerijai ir Antstolių rūmams.
Uždarbis iš viešųjų finansų
Ne tik 89 Kauno miesto sąskaitų areštavimas, bet ir milžiniškas atlyginimas už gana nesudėtingą operaciją vėl sukėlė diskusijų apie neadekvačius antstolių paslaugų įkainius. Iki 2003 m. sausio 1 d. antstoliams atlyginimą mokėdavo valstybė, bet, įsigaliojus Antstolių įstatymui, visi antstoliai tapo privatūs. Jie užsidirba iš paslaugų, išieškodami teismų nurodytą turtą, padėdami išieškoti iš neatsakingų tėvų alimentus ir kt. Antstoliai areštuoja skolininkų sąskaitas bei turtą ir už tai ima atitinkamą užmokestį iš skolininko.
Už 8,5 mln. Lt skolos nurašymą iš Kauno miesto savivaldybės sąskaitų S.Vaicekauskienė uždirbo 342 tūkst. Lt. Turint galvoje, kad savivaldybė skendi skolose, nes negauna pakankamai dotacijų iš nacionalinio biudžeto, o gyventojų mokesčiai nepadengia savivaldybės išlaidų, toks antstolės atlygis iš tų pačių viešųjų finansų sunkiai suvokiamas. Juolab kad pati S.Vaicekauskienė Antstolių rūmuose eina Antstolių garbės teismo pirmininkės pareigas ir svarsto kolegų nusižengimus etikai.
Vis dėlto antstoliai už savo paslaugas ima Teisingumo ministerijos nustatytus atlyginimus, kuriais kompensuojamos telekomunikacijų, biuro išlaikymo ir kitokios išlaidos. Pavyzdžiui, išieškant iki 10 Lt skolą, antstolio išlaidos siekia 30 Lt, bet jis ima tik 20 Lt atlyginimą. Už 4 000–5 000 Lt skolos išieškojimą antstoliui priklauso 16 proc. nuo išieškotos sumos atlyginimas, bet ne mažesnis nei 680 Lt. Už 15 000–30 000 Lt skolos išieškojimą antstolis pasiims 10 proc. mokestį, bet ne mažiau kaip 1 800 Lt. Kuo suma didesnė, tuo didesnis ir atlyginimas.
Dalį atiduos valstybei
S.Vaicekauskienė savo poelgyje neįžvelgia nieko blogo. „Nelabai galėčiau įvertinti Kauno miesto savivaldybės reakcijos, nes yra ir toks posakis: „Geriausia gynyba – puolimas“, – tvirtino antstolė. Paklausta, ar galėjo pasiimti mažesnį atlygį, antstolė pabrėžė, kad paėmė įstatymo leidžiamą 4 proc. atlyginimą nuo išieškomos sumos.
Dar kartą paklausta, ar nebuvo įmanoma paimti mažiau, antstolė atsakė, kad ji savo paslaugas įvertino pagal įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais patvirtintus antstolių paslaugų įkainius. Pagal juos antstoliui nuo išieškomos sumos, tai yra daugiau kaip 100 000 Lt, priklauso 4 proc. atlygis, bet ne mažiau kaip 6 tūkst. Lt.
„Taip, sąnaudos yra tos pačios, ar nuskaitytume 20 tūkst. Lt, ar 8,5 mln. Lt, bet atkreipkite dėmesį į sumą, – sakė S.Vaicekauskienė. – Be to, nuo visos tos sumos aš sumoku pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčius Taigi apie pusė sumos bus mokesčiai valstybei.“
Antstolė pabrėžė, kad Kauno miesto savivaldybė geranoriškai nenorėjo susimokėti skolos, visaip išsisukinėjo, todėl ir buvo imtasi tokių griežtų veiksmų. Tiesa, ji pripažino, kad jei Kauno miesto savivaldybė kreiptųsi į teismą, atlyginimo dydis jai galėtų būti sumažintas. „Taip, teismas tokią galimybę palieka, nustatęs, kad atlygis yra neproporcingas“, – tikino S.Vaicekauskienė.
Antstolė įsitikinusi, kad nebūtų tikslinga keisti šiuo metu galiojančių antstolių paslaugų įkainių. „Tokiai iniciatyvai tikrai nepritarčiau“, – pabrėžė S.Vaicekauskienė.
Kalta ydinga tvarka
Seimo narys Remigijus Šimašius teigė, kad daugiausia problemų kyla ne dėl didelių sumų išieškojimo, o tada, kai antstoliai, išieškodami kelias dešimtis litų, už savo paslaugas paima kelių šimtų litų atlygį.
„Akivaizdu, kad 342 tūkst. Lt uždarbis neatitinka sąnaudų. Problema yra sisteminė, ir ją mėginome keisti, bet nepavyko“, – sakė buvęs teisingumo ministras R.Šimašius.
Jis ragina Vyriausybę pakeisti dabar galiojančią lėšų iš skolininkų išieškojimo tvarką, nes pakaktų priimti nutarimą, kad šiuos veiksmus atliktų ne antstolis, o Valstybinė mokesčių inspekcija. R.Šimašius pripažino, kad ir jam esant teisingumo ministru nepavyko pakeisti ydingos tvarkos.
„Antstolių, kaip ir notarų, atlyginimo klausimas kelia daugiausia diskusijų“, – pabrėžė R.Šimašius. Pašnekovo nuomone, už vienas paslaugas antstoliams ir notarams yra mokama nepakankamai, o už kitas – permokama, kaip ir šiuo atveju.
„Juk kai S. aicekauskienė vykdė neturtines prievoles, tai yra kartu su policininkais paėmė Garliavoje mergaitę ir grąžino ją motinai, ji teuždirbo 1 000 Lt“, – prisiminė R.Šimašius. Vaiko perdavimo paslauga antstoliui oficialiai atlyginama po 60 Lt už valandą, nors sąnaudos siekia 100 Lt.
Už nuolaidas gali būti baudžiama
Be kita ko, R.Šimašius priminė, kad prieš kelerius metus antstolių paslaugų įkainiai jau buvo mažinami keliomis dešimtimis procentų, bet, matyt, nepakankamai. Jis taip pat nemanė, kad nesąžiningi antstoliai galėtų susitarti su teismu, nes teismas paprastai iš anksto nežino, kuris antstolis vykdys teismo sprendimą.
Antstolių rūmų atstovė Dora Petkauskaitė paaiškino, kad antstolės, išieškojusios Kauno miesto savivaldybės skolą, atlygio klausimo kol kas nereikėtų laikyti išspręstu. „Savivaldybė nepraranda teisės kreiptis į antstolę su prašymu sumažinti atlygio dydį arba išdėstyti mokėtinas sumas dalimis“, – tikino D.Petkauskaitė. Be to, nepagrįstų ir neteisėtų nuolaidų taikymas pagal Antstolių profesinės etikos kodeksą laikomas šiurkščiu profesinės etikos pažeidimu.
„Taip pat svarbu, kokias nuomones pateiks savivaldybė ir teismas“, – sakė D.Petkauskaitė. Lietuvoje dirba apie 120 antstolių. Kiekvienas jų rūpinasi tūkstančiais bylų.
Savivaldybė pati kalta
Julius Sabatauskas , Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas
Ar antstolių paslaugų įkainiai ne per dideli? Juos tvirtina teisingumo ministras, įkainių dydžius suderinęs su finansų ministru. Įstatymu įkainiai nenustatomi, nes tai per smulkūs dalykai. Įstatymu mes įtvirtiname tik valstybinius mokesčius. Kauno miesto savivaldybė pati kalta, kad geranoriškai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų. Juk tai ji su UAB „Kamesta“ pasirašė taikos sutartį ir įsipareigojo sumokėti tuos 8,5 mln. Lt, bet to nepadarė geranoriškai. Gali susidaryti įspūdis, kad antstolei teks per didelis atlyginimas, bet reikia suprasti, kad, išieškant didesnes sumas ir už tai sumokant didesnį atlygį antstoliui, jam kompensuojamos išlaidos mažų skolų išieškojimui. Tai tam tikras solidarumo mokestis, kad gyventojams nereikėtų mokėti daugiau už ne tokių reikšmingų sumų išieškojimą. Ir visai nesvarbu, iš ko išieškoma – iš savivaldybės ar privačios bendrovės. Panašiai atlyginama ir už notarų paslaugas.
