Edvardas Kubilius, LRT radijas, LRT.lt Konstitucinis Teismas skelbs sprendimą byloje, kurioje aiškinamasi, ar valstybė iš gyventojų miestuose išpirkdama žemę tinkamai už ją atsilygina. To paprašė Vilniaus apygardos administracinis teismas, suabejojęs, ar dabar siūlomas atlygis yra lygiavertis paimtai nuosavybei.
Administracinio teismo teigimu, pagal dabartinę tvarką apskaičiuojama žemės vertė yra kelis šimtus kartų mažesnė nei Registrų centro nurodoma vidutinė rinkos vertė ir gali prieštarauti Konstitucijai. Skaičiuojama, kad jeigu su savininkais būtų atsiskaitoma rinkos kaina, tam prireiktų 20 milijardų litų. O jei pagal dabartinę tvarką, reikėtų 300 milijonų.
Prieš 14 metų priimta tvarka numato, kad valstybė išpirkdama žemę moka 6 tūkstančius litų už hektarą. Administracinis teismas teigia, kad pagal šią metodiką apskaičiuojama žemės vertė yra kelis šimtus kartų mažesnė nei Registrų centro nurodoma vidutinė rinkos vertė.
Teismas pabrėžia, kad pagal Konstituciją asmuo turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlygis būtų lygiavertis paimamai nuosavybei. Vien Vilniuje atsiimti turėtą žemę arba gauti už tai kompensaciją nori per 4 tūkstančius savininkų.
Valdžios teigimu, nebėra tiek laisvos žemės, kad ją būtų galima grąžinti visiems norintiesiems. Užpernai panaikinta galimybė už žemę atsiskaityti mišku, o pernai – nebeatlyginti ir valstybės vertybiniais popieriais.
