REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Karolina STAŽYTĖ

Kai 2010 metų pavasarį prasidėjo Vytauto stadiono rekonstrukcijos darbai, sportininkai džiaugėsi turėsią modernią sporto bazę. Tuomet į betoninę būsimosios žiūrovų tribūnos atramą įdėdami kapsulę Tauragės rajono meras Pranas Petrošius, Savivaldybės administracijos direktorius Algirdas Mosėjus bei projektą įgyvendinusios UAB „Projektų centras“ generalinis direktorius Aidas Lisonka linkėjo ateinančioms kartoms sportinės sėkmės, laimės bei tikėjimo. Tačiau vykdant rekonstrukciją iškilo nesklandumų, o tam, kas svarbiausia, tai yra stadiono vejai, buvo skirta mažiausiai dėmesio. Taip ir nesužaliavusi Vytauto stadiono aikštė netruko virsti pajuokos objektu. Šiandien ant jos uždrausta rungtyniauti. Kas atsakingas už tai, kad vejos nebuvo ir nėra, tai yra už veltui iššvaistytus mūsų visų pinigus?

Projekto įgyvendinimas vis strigo

Pasiūliusi mažiausią kainą – 2,978 milijono litų – konkursą rekonstruoti Vytauto stadioną laimėjo UAB „Projektų centras“. 85 proc. projekto vertės finansavo Europos Sąjunga, likusias lėšas skyrė Tauragės rajono savivaldybė. Dar neprasidėjus rekonstrukcijai jau abejota, ar už tokią mažą sumą darbus galima atlikti kokybiškai. Juk pradinė projekto sąmatinė vertė buvo trigubai didesnė. Iš tiesų, viešuosiuose konkursuose galiojantis mažiausios kainos kriterijus yra viena iš priežasčių, dėl ko dabar turime tai, ką turime.

REKLAMA
REKLAMA

Darbams įsibėgėjus generaliniam rangovui ėmė trūkti lėšų jiems atlikti. Savivaldybė buvo priversta skirti papildomą milijoną, tad iš viso stadiono rekonstrukcija atsiėjo 4,3 mln. Lt. Galiausiai projekto įgyvendinimas ėmė strigti ir dėl „Projektų centro“ samdytų subrangovų tarpusavio rietenų. Kaip teigia meras P.Petrošius, vienu metu statybininkai buvo „išsilakstę“, tad darbai nevyko.

REKLAMA

Prasidėjusi 2010 m. balandį, rekonstrukcija turėjo būti baigta kitų metų sausį. Vėliau pabaigtuvės nukeltos į 2011 m. birželio mėnesį, galiausiai stadionas atiduotas naudoti tik 2011 m. rugpjūtį. Parašus sudėti laiku labiausiai kliudė problemos su naująja futbolo aikštės veja.

Patikėjo, jog veja sužaliuos vėliau

Pirmuosius sportinės vejos rulonus rangovas iš Lenkijos pargabeno dar 2010 m. spalį. Pastebėję, jog paruoštas grunto sluoksnis yra nelygus ir per storas, vejos klojimo darbus rekonstrukcijos vykdytojai atidėjo kitiems metams. Per žiemą prastovėjusi susukta, žolė sušuto ir nušalo. 2011 m. gegužę atnaujinę darbus rangovai buvo priversti pirkti naują.

REKLAMA
REKLAMA

– Atvežė nebe tokios kokybės, pigią, tad nenuostabu, jog vasaros pabaigoje stadionas buvo atiduotas naudoti su vis dar neprigijusia žole. Beje, senąją išklojo ant kalnelio prie tribūnų, – teigia Vytauto stadiono priežiūrą atliekančio Sporto centro vedėjas Gediminas Sakalauskas.

Iš tiesų, dar 2011 m. liepos mėnesį stadione lankantis objekto priėmimo komisijai, kuriai vadovavo Tauragės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vedėjas Gintautas Sabeckas, veja skendėjo balose. Parašai ant atidavimo naudoti akto tuomet nebuvo sudėti. Nurodyta pašalinti trūkumus. Rangovas ėmė teisintis, jog žolei reikia laiko prigyti. Galbūt patikėję šiais pažadais, objekto priėmimo komisijos nariai ant priėmimo akto parašus sudėjo jau kitą mėnesį. Veja tuomet vis dar atrodė prastai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

– Aš juk ant sutarties nepasirašinėjau. Parašo nedėjo ir A.Mosėjus. Kaip užsakovai, kliovėmės techninę statybos priežiūrą atlikusiais specialistais. Jie nieko blogo nefiksavo. Ar turėjo? Matyt, kad taip. Šiandien jau aišku, jog rekonstrukcijos metu į stadioną buvo pristatyta prastos kokybės žolė. Tačiau visi tuomet tikėjome, jog ji prigis. Juk buvo ką tik užsodinta. Genrangovas garantavo, kad jai reikia laiko, – paklaustas, kodėl stadionas buvo atiduotas naudoti nesužaliavus vejai, teigė meras.

Projektas buvo pasmerktas nuo pradžių

Rekonstrukcijos metu darbų vadovo priešu numeris vienas buvo tapęs tuometinis Tauragės futbolo klubo „Tauras“ treneris Gediminas Jarmalavičius. Vyras kasdien lankėsi stadione, prižiūrėjo, kaip atliekami vejos tvarkymo darbai. Juk futbolininkams tai – svarbiausia.

REKLAMA

– Nuo pat pradžių buvo aišku, kad veja Vytauto stadione niekad nesužaliuos. Pelkėje „gazono“ neįrengsi. Už 3 mln. litų negalima darbų atlikti kokybiškai. O juk įgyvendinant tokį projektą reikia dar ir pavogti, – teigia G.Jarmalavičius. – Mačiau, kaip buvo atliekamos Marijampolės, Alytaus stadionų rekonstrukcijos, tad bandžiau patarti, bet manęs niekas neklausė.

Treneris teigia, jog darbų vadovas iš stadiono jį tiesiog vyte vydavo.

– Jie net nenuėmė viršutinio senos velėnos sluoksnio. O įtikinėjo tai darę. Melavo į akis. Kultivatoriumi padraskė paviršių ir užpylė žemių. Kartą paklausiau darbų vadovo, ar prie savo namų veją klotų taip pat. Šis tik papurtė galvą. Viskas buvo atliekama atmestinai. Apie tai informavau ir merą, bet reikiamo dėmesio nesulaukiau, – atvirai rėžė G.Jarmalavičius.

REKLAMA

212 000 Lt su PVM atsiėję vejos sutvarkymo darbai (smėlio ir žvyro mišinio pagrindo įrengimas, dirvos paruošimas vejai užpilant augaliniu dirvožemiu, ruloninės dangos klojimas ir tręšimas ilgo veikimo trąšomis) oficialiai buvo baigti laiku – 2011 m. birželio 21-ąją.

O gal kalčiausia menka priežiūra?

Atidavus objektą naudoti atsakomybė už vejos būklę tarsi gulė ant jos priežiūrą paskirto atlikti Sporto centro pečių. Stadiono išlaikymui bei priežiūrai iki šiol skirti 33 750 Lt. Paskaičiuota, jog norint užtikrinti gerą aikštės būklę tam reikia atseikėti apie 20 000 Lt per metus. Ar Sporto centro darbuotojai atliko viską, ką galėjo? Juk projekto vertei sumažėjus nuo 9 iki kiek daugiau nei 4 milijonų litų teko atsisakyti, pavyzdžiui, drenažo įrengimo darbų ar laistymo sistemos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

– Darėme, ką galėjome. Jau galva sukasi nuo visko. Nekokybiška rangovų pristatyta žolė ir menkos priežiūrai skiriamos lėšos neleido ir neleidžia daugiau ką nuveikti. Reikėjo mokslininkų įsikišimo. Tuo tikslu rugpjūčio pradžioje agrochemijos tyrimų laboratorijai išsiuntėme mėginius. Paaiškėjo, kad dirvožemyje per mažai kalio. Per mažai buvo ir tręšiama. O juk genrangovai paliko atmintinę, kaip prižiūrėti jų paklotą veją. Viską darėme pagal ją, – teigia G.Sakalauskas.

Kitokią nuomonę išsakė vienas „Tauro“ dalininkų Petras Orlovas. Pastarasis teigia siūlęs Savivaldybei perduoti stadiono priežiūrą futbolo klubo žinion, tačiau valdžia nesutiko.

REKLAMA

– Niekas man neįrodys, kad Lietuvoje neauga žolė. Reikėjo tik nuolat sėti, tręšti ir laistyti. O ką galima padaryti net neturint laistymo sistemos? Veją dar buvo galima gelbėti. Jei ją būtų prižiūrėjęs „Tauras“, šiandien ji atrodytų kitaip, – įsitikinęs P.Orlovas.

Paklaustas, kodėl nesutiko su „Tauro“ vadovybės pasiūlymu, P.Petrošius pateikė keletą argumentų.

– Pirmiausia, tai yra Savivaldybės valdomas objektas. Kokiu teisiniu aktu remdamiesi galėtume atlikti perdavimą? Visų sportininkų galimybės turi būti lygios. Jei stadioną prižiūrėtų „Tauras“, manau, jame lankytis išskirtinės teisės būtų suteikiamos tik futbolininkams, – paaiškino meras.

REKLAMA

Patikėti darbus įmonei ar atlikti juos patiems?

Visais būdais bandę atgaivinti dar 2011 metų vasarą stadione „Projektų centro“ paklotą veją, Sporto centro darbuotojai pasidavė įpusėjus šių metų rugpjūčiui. Lietuvos futbolo federacijos Licencijavimo skyrius nustatė, kad Vytauto stadiono aikštė neatitinka A lygos reikalavimų ir jame rungtynės vykti nebegali. Rekonstruotas objektas nebeatlieka savo funkcijų. Kokių sprendimų dėl susiklosčiusios padėties ketina imtis Tauragės rajono valdžia? Pasak G.Sakalausko, Sporto centras yra paruošęs keletą pasiūlymų. Savivaldybei belieka išsirinkti ir pateikti verdiktą.

– Reikia kuo greičiau užsėti naują žolę. Rugsėjį ji dar auga. Atlikus darbus laiku jau kitų metų birželį futbolas galėtų sugrįžti į stadioną. Jei pavėluosime, prarasime metus. Iš Panevėžio esame parsivežę bandomąją 12 000 Lt kainuojančią laistymo mašiną. Galbūt valdžia pinigų ras ir jai, – dabartinę situaciją apibrėžė G.Sakalauskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Belieka apsispręsti, numatytus darbus atlikti patiems ar patikėti tai daryti kokiai įmonei. Anot Sporto centro vedėjo, įmanomi abu variantai. Firma, kuri yra pasiruošusi atlikti darbus, tai yra, sumalti žolę, išlyginti paviršių, nustatyti tinkamą aukštį, kad nebesirinktų vanduo, užsiprašė 32 000 litų. Papildomai kainuos sėklos, trąšos bei žemė ir jos parvežimas. Iš viso Savivaldybė turėtų biudžete numatyti 37 000 Lt. Dar kiek atseikėti tektų laistymo sistemai.

Meras P.Petrošius prisipažino linkęs kliautis savais. Esą apklausos būdu būtų galima nusamdyti kokį Tauragės verslininką. Pastarajam padėtų „Dunokų“ bei Sporto centro darbuotojai. Kooperuodama savo jėgas Savivaldybė išleistų perpus mažiau. Tačiau laistymo sistemai, anot mero, šiemet pinigų tikrai neatsiras.

REKLAMA

– Už vienerių vartų jau bandėme patys pafrezuoti nedidelį plotelį. Darbų privalome imtis dabar. Pirmiausia dabartinę veją reikia nupurkšti chemikalais. Po nupurškimo negalima nieko daryti dvi savaites. Rugsėjo viduryje reiktų sėti, tręšti ir laukti kitų metų, – teigė meras.

Apie problematišką veją girdi pirmąkart

Kilo klausimas, o ar šių darbų neturėtų atlikti tariamai nekokybišką veją patiesusi įmonė. Juk sutartyje turėjo būti nurodyti garantiniai terminai. Anot P.Petrošiaus, dabar apie tai galvoti neverta, nes įmonė subrangovė, klojusi veją, jo žiniomis, yra bankrutuojanti, todėl teisiniai procesai užsitęstų. O darbus reikia atlikti dabar. Esą išsireikalauti pinigus iš „Projektų centro“ subrangovo, jei bus nustatyta jo kaltė, būtų galima ir vėliau. Meras prisipažino anksčiau bandęs susisiekti su subrangovu, tačiau jam nepavyko.

REKLAMA

Paklaustas, ar nesusiduria su finansinėmis problemomis ir „Projektų centras“, įmonės generalinis direktorius A.Lisonka patikino, jog statusas yra normalus. Tiesa, į kitus klausimus atsakymų nesulaukiau. A.Lisonkai buvo sunku prisiminti Vytauto stadiono rekonstrukcijos procesą.

– Pirmą kartą girdžiu, kad yra kokių problemų su Vytauto stadiono veja. Kad ji tokia prasta, jog uždrausta ant jos rungtyniauti. Kai mes atidavėme stadioną naudoti, žolė buvo žalia. Norint tokią ją išlaikyti reikia tinkamos priežiūros. Iš užsakovo negavome jokių pretenzijų. Ir šiaip, praėjo treji metai, nieko neatsimenu, – tiek tepasakė A.Lisonka.

Taigi kas gi vis dėlto atsakingas už tai, jog išleisti maždaug 250 000 Lt, o vejos nebuvo ir nėra iki šiol? Į rekonstrukcijos darbus pro pirštus žvelgusi techninę statybos priežiūrą atlikusi bendrovė „Statybų strategija“? Parašus padėję priėmimo komisijos nariai ar nekokybiškai darbus atlikęs rangovas? O gal niekas? Belieka priminti, jog už tarnybinių pareigų netinkamą vykdymą, jei yra padaroma didelė žala, Baudžiamajame kodekse yra numatyta atsakomybė.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų