Įtakingas tarptautinių santykių ekspertas pasakojo, kad JAV prezidentas Barackas Obama taip pat palaikė betvarkę Sirijoje, o vėliau netikėtai pareiškė, jog prezidentas Basharas al Assadas „privalo išeiti“, tačiau pats tuo metu, matyt, nenorėjo imtis jokių veiksmų, galėsiančių „paskatinti“ jo išėjimą.
„Vėliau, jau 2012-ais, o tai buvo prezidento rinkimų laikas, „New York Times“ kovo 24 d. leidinyje pasirodė labai atviras straipsnis, kuriame kalbama, kad CŽV, vadovaujama generolo D. Petreuso, pradės aktyviai bendradarbiauti su Kataru ir Saudo Arabija nuverčiant B. al Assado režimą, įtraukiant į tai ir Turkiją“, - teigia Z. Brzežinskis.
Z. Brzežinskis krikituoja B. Obamos administraciją santykiuose su Sirija ir užduoda klausimą: „Kokia yra strateginė pozicija? Kodėl staiga visi nusprendė, kad Siriją būtina destabilizuoti, o jos valdžią nuversti? Kas nors kada nors tai paaiškino amerikiečiams? Vėliau, antroje 2012-ųjų pusėje, ypač po rinkimų, įvykiai pradeda vystytis nepalankia maištininkams kryptimi. Ir tada tampa aišku, kad ne visi sukilėliai yra „demokratijos“ šalininkai. Suvokus šią informaciją, turėtų būti peržiūrima visa politika“.
„Aš manau, kad kažkas privalo išaiškinti įvykius, kad žmonės galėtų aiškiau suvokti tai, kokių tikslų siekia JAV“, - pridūrė Z. Brzežinskis.
Jis taip pat siūlo JAV valdžiai kaip įmanoma greičiau pradėti derybas su Kinija, Rusija (red. - šiandien paaiškėjo, kad JAV atšaukė suplanuotas derybas dėl Sirijos su Rusija) ir kitomis įtakingomis valstybėmis, kad pereitų prie taikaus konflikto Sirijoje sureguliavimo.
„Aš manau, kad geriau būtų pasistengti išspręsti šią problemą kartu su viena Rusija, ką, mano manymu, būtina daryti, nes Rusija dalinai įtraukta į įvykius. Dabar mes turime remtis šalimis, turėjusių regione autoritetą kolonijiniu laikotarpiu (kalbama apie Prancūziją ir Didžiąją Britaniją), kurios šiandienai toli gražu nėra pačios populiariausios, tad mūsų galimybės ne tokios ir didelės, lyginant su tuo ką galėtume pasiekti į problemos sprendimą įtraukus, tarkim, Kiniją, Indiją ir Japoniją, kurios suinteresuotos Artimųjų Rytų stabilumo išlaikymu“, - teigia Z. Brzežinskis.
Karinis įsiveržimas į Siriją, vadovaujant JAV ar ginklų dalinimas sukilėliams, kovojantiems prieš valdžios dalinius – tokie veiksmai iš JAV pusės ypač nepageidaujami, perspėja Z. Brzežinskis.
„Aš baiminuosi, kad JAV ruošiasi intervencijai, be to tokiam, kuris neatneš jokių rezultatų, o bus dar blogiau. Egzistuoja aplinkybės, prie kurių karinis smūgis – ne geriausias, tačiau ir ne blogiausias variantas. Tačiau šiuo atveju visi faktai kalba, kad mūsų resursai bus naudojami sustiprinti jėgas, kovojančias su B. al Assadu. Geriausiu atveju tai tik pakenks mūsų reputacijai. Blogiausiu – tai priartins pergalę daug priešiškiau JAV atžvilgiu nusiteikusioms jėgoms, negu kada nors buvo B. al Assadas. Aš vis dar nesuprantu, kodėl (tai susiję su mano pirmuoju klausimu) tuomet 2011-ais ar 2012-ais metais, prezidento rinkimų metu, mes staiga „pabudom“ ir nusprendėm, kad B. al Assadas turi pasitraukti“.
