Olimpinė čempionė Satu Makela-Nummela ir buvęs pasaulio čempionas Andrejus Inešinas triumfavo “Žalgirio Didžiojo prizo” šaudymo varžybose Vilniuje. “Per visus tuos metus, kai rengiamos šios varžybos, nebuvau jose tik du ar tris kartus. Tai mano mėgiamiausios sezono varžybos. Nes čia puiki atmosfera, susitinku draugus, kurių kartais būnu nematęs visus metus. Čia paprasčiausiai smagu atvažiuoti”, - teigė 2006 metų šaudymo į skrendančius taikinius pasaulio čempionas apvalioje aikštelėje Andrejus Inešinas iš Estijos. Jau 16-tą kartą Vilniuje surengtose šaudymo į skrendančius taikinius “Žalgirio Didžiojo prizo” varžybose dalyvavo 47 sportininkai iš 8 šalių - Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Estijos, Rusijos, Baltarusijos, Vokietijos ir Suomijos. 19 rungėsi apvalioje aikštelėje, 28 - tranšėjinėje.
Finaluose - ir lietuviai
Turnyro dalyviai buvo suskirstyti į pajėgumo pogrupius, tam, kad būtų daugiau vietų, kurias užėmę šauliai būtų apdovanoti. Apdovanota buvo net po 6 geriausius kiekvienos grupės šaulius. Geriausieji gavo ne tik rėmėjų dovanas, medalius, diplomus ir taures, bet ir išsidalijo 7000 eurų prizų fondą.
Kiekvienas dalyvis taikėsi į 200 skendančių taikinių. Finalininkams prisidėjo dar po 25 lėkšteles.
Apvalioje aikštelėje geriausiai sekėsi A.Inešinui. Jis finale numušė visus 25 taikinius, o prieš tai iš 200 šūvių taiklūs buvo 189. Antrąją vietą užėmė latvis Dainis Upelniekas (186 taiklūs šūviai pirmame etape ir 24 finale), o trečiąją vietą iškovojo aukščiausiai iš Lietuvos sportininkų šių metų varžybose pakilęs Germanas Bogdanovas (180 ir 22). Ketvirtąją vietą užėmė vienas varžybų organizatorių Leonas Molotokas (176 ir 20). Tranšėjinėje aikštelėje finale buvo vienas šeimininkų atstovas - Lietuvos šaudymo sporto sąjungos prezidentas Algirdas Keršulis. Jis liko šeštas (172 ir 18).
Pergalę šioje rungtyje iškovojo vienintelė varžybose dalyvavusi moteris, 2008 m. Pekino olimpinių žaidynių čempionė suomė Satu Makela-Nummela (188 ir 21). Antrąją ir trečiąją vietas užėmė lenkai - Jakubas Trzebinskis (183 ir 20) ir Jakubas Grochovskis (179 ir 18). Šaudykloje - kaip namuose
Viena pirmųjų su pergale Suomijos atstovę pasveikino Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Dar pernai ji pati dalyvavo “Žalgirio Didžiojo prizo” varžybose ir užėmė trečiąją vietą.
“Nostalgijos dar nejaučiu. Nuo praėjusių metų rudens, kai vyko LTOK prezidento rinkimai, net nešaudžiau - nėra laiko. Baigiau vieną gyvenimą etapą, dabar eina jau kitas”, - teigė 2000 m. Sidnėjaus olimpinė čempionė. Šaudykloje D.Gudzinevičiūtė nesijautė viešnia: “Čia atvažiuoju kaip namo. Čia mano draugai, pažįstami.”
LTOK prezidntė prisiminė, kad prie “Žalgirio Didžiojo prizo” varžybų atsiradimo nemažai prisidėjo dabar jau anapilin iškeliavęs jos treneris Vytautas Blonskis. “Tai aukščiausios lygio stendinio šaudymo varžybos Lietuvoje. Nors jose varžomasi ir ne pagal olimpines taisykles. Tai ne tik varžybos, bet ir šaudymo šventė. Panaši rugsėjo pradžioje vyksta Berlyne. Ten pirmą kartą dalyvavau dar 1985 metais. Galima sakyti, kad varžybų modelį nusižiūrėjome nuo vokiečių”, - paaiškino D.Gudzinevičiūtė.
Varžybos žinomos pasaulyje Pasak vienos renginio šeimininkių Lietuvos sporto draugijos “Žalgiris” generalinio sekretoriaus Algio Vasiliausko, varžybų pupuliaruma ne tik mūsų šalyje, bet ir užsienyje lemia lietuvių gebėjimas organizuoti tokius renginius. “Tai daugiausia Lietuvos šaudymo sporto sąjungos, taip pat - Leono Molotoko klubo nuopelnas, kad čia suvažiuoja tituluoti šauliai iš įvairių šalių. Per 16 metų šios varžybos įsitvirtino pasaulyje, todėl kitų valstybių šaudymo federacijos iš anksto įtraukia jas į savo kalendorių”, - teigė A.Vasiliauskas.
LTOK viceprezidentas pastebėjo, kad svečiai neretai lenkia Lietuvos šaulius, nes turi geresnes sąlygas rengtis varžyboms.
“Iš valstybės gaunamų pinigų Lietuvos šauliams tikrai nepakanka. Žinoma, jų trūksta visoms sporto šakoms. Dėl lėšų stygiaus kenčia mūsų šaulių treniruočių intensyvumas. Bet net ir tokiomis sąlygomis jie šaudo puikiai. Jei galėtų daugiau treniruotis, pasiektų dar didesnių pergalių”, - neabejoja A.Vasiliauskas.
Jis džiaugėsi puikiai varžyboms parengta Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) šaudykla: “Pastaraisiais metais čia viskas parengta idealiai. Jaučiasi, kad čia dirbantys žmonės į pasirengimą varžyboms ir treniruotėms žiūri labai atsakingai. Ačiū jiems.”
Šaudymas atgimsta Visus 16 metų “Žalgirio Didžiojo prizo” vyriausiojo teisėjo pareigas užimantis Paulius Rakštys įsitikinęs, kad įvairių šalių šaulius į varžybas traukia ne tik aukštas jų lygis, solidus 7000 eurų prizų fondas, bet ir čia tvyranti atmosfera. “Visi čia jaučiasi kaip viena šeima. Ne vienas užsienietis, išvykdamas namo, man sakė: “Puikiai praleidome laiką ir kitąmet būtinai sugrįšime.” Stengiamės sugalvoti būdų ir kaip pritraukti daugiau jaunimo. Gal atsiras daugiau pramogų. Tai, kaip vertinamos šios varžybos, rodo, kad einame teisinga linkme”, - sakė P.Rakštys.
Jau ne pirmus metus varžybų dalyviams yra rengiama loterija. Du šauliai - po vieną iš kiekvienos rungties - įgyja teisę kitais metais nemokėti starto mokesčio, kuris yra 100 eurų. “Be to, tam žmogui skiriame daugiau dėmesio, ypatingai sutinkame”, - teigė vyr. teisėjas.
P.Rakščio nuomone, dabar yra pats geriausias laikas vystytis šaudymui Lietuvoje. “Prieš nepilnus dvejus metus iš policijos ši šaudykla perėjo LOSC žinion. Todėl dabar čia galime šeimininkauti. Anksčiau negalėjome, nes reikėjo derinti prie policijos varžybų, pratybų. Todėl ne visada galėdavome čia patekti. Dabar šaudykla veikia nuo antradienio iki penktadienio. Kiekvienas gali atvažiuoti čia ir šaudyti. Parduodami šoviniai, taikiniai. Kadangi sąlygos pagerėjo, tikimės, kad aktyviau dalyvaus jaunimas. Sugrįš ir vyresni šauliai, kurie anksčiau neturėdavo kur pašaudyti. Mus palaiko “Žalgirio” draugija, Kūno kultūros ir sporto departamentas, LOSC. Tad dabar tarsi gimstame iš naujo”, - džiaugėsi patyręs šaudymo specialistas.
Marius Grinbergas
