REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Baltijos kelio pėdsakas Panevėžio gatvėse

Jau ketvirtis amžiaus praskriejo nuo Sąjūdžio – judėjimo, pašaukusio tautą į svarbiausią laisvės žygį – Baltijos kelią, įkūrimo.

Surinkta po kruopelytę

Rugpjūčio 23-ioji į Lietuvos istoriją įrašyta ir tamsiomis, ir šviesiomis raidėmis. Juodžiausia ta diena buvo 1939 metais, kai buvo pasirašytas paktas, panaikinantis šalies nepriklausomybę.

Šviesiausia – 1989-aisiais, kai Sąjūdis pakvietė milijonus Baltijos šalių gyventojų susikibti rankomis ir sudaryti gyvą grandinę, simboliškai atskiriančią Baltijos valstybes nuo Sovietų Sąjungos. Baltijos kelyje stovėjo ir tūkstančiai panevėžiečių.

Panevėžys Baltijos kelyje buvo išskirtinis miestas. Juk rankomis susikibusieji stovėjo tik Vilniaus ir Panevėžio gatvėse. Kitus miestus gyva grandinė aplenkė, Baltijos kelio dalyviai stovėjo tik aplinkkeliuose“, – „Sekundei“ teigė istorikė Emilija Juškienė.

REKLAMA
REKLAMA

Iš šios Panevėžio kraštotyros muziejaus darbuotojos, Istorijos skyriaus vyresniosios muziejininkės apie Sąjūdžio įkūrimą ir jo veiklą mūsų mieste galima sužinoti labai daug.

REKLAMA

Istorikės žinioje visas Lietuvos Sąjūdžio Panevėžio skyriaus archyvas – po kruopelytę surinkti trumpo, bet labai svarbaus miesto gyvenimo laikotarpio dokumentai, nuotraukos, užrašai, laiškai, laikraščiai.

Sąjūdžio laikų spaudai istorikė skiria ypatingą vietą, juk tik laisvas spausdintas žodis atskleidė tiesą apie gėdingąjį paktą, kitus skaudžius dalykus, kvietė būti vieningus, kovoti už laisvę.

Dalysis prisiminimais

Šiandien Panevėžio kraštotyros muziejaus ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekos Juozo Urbšio visuomeninės minties centro organizuojamoje konferencijoje „Laisvės žodis: iškovojimas, atsakomybė, misija“ bus kalbama apie Sąjūdžio spaudos įtaką Baltijos kelio fenomenui.

REKLAMA
REKLAMA

Konferencijoje istorikė E. Juškienė kalbės apie Sąjūdžio Panevėžio skyriaus archyve saugomos periodinės spaudos puslapius, juose spausdintus svarbius straipsnius.

Žodį susirinkusiesiems tars ir Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. Jis papasakos apie savo dalyvavimą pogrindinės literatūros sklaidoje.

„Gerai, kad prieš mane pasisakys istorikai, specialistai. Jie gali plačiau aprėpti, žino tuometę visos šalies padėtį, faktus. Aš tik papasakosiu apie savo patirtį platinant pogrindinę literatūrą“, – „Sekundei“ sakė vyskupas emeritas.

Platinti tuo metu draudžiamas knygas, laikraščius, juos perspausdinti, kopijuoti dvasininkas pradėjo 1970 metais ir tęsė iki pat Nepriklausomybės atgavimo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Telšiuose turėjome devynias rašomąsias mašinėles, kopijavimo aparatą. Perspaudindavome ne tik periodiką „Lietuvos katalikų kroniką“, „Aušrą“, „Laisvės šauklį“, bet ir religinio turinio knygas, kurios buvo draudžiamos“, – prisimena J. Kauneckas.

Jis sako nė karto nebuvo įkliuvęs. Dirbta buvo labai atsargiai, pasitikint tik patikimais, dorais žmonėmis.

Istorijos žingsniai

E. Juškienės pasakoja, kad 1988–1989 metais per šalį nuvilnijusi mitingų banga tuoj pat pasklido ir Panevėžyje.

Žmonės dar nepamiršo 1988 metų rugsėjo 11 dienos, kai į miesto stadioną buvo susirinkę apie 30 tūkstančių panevėžiečių, mitinge dalyvavo Sąjūdžio Vilniaus bei Panevėžio iniciatyvinių grupių nariai. Per mitingą raginta panevėžiečius nebūti abejingus, be to, buvo paskelbta rezoliucija.

REKLAMA

Panevėžio miesto Sąjūdžio dalyviai buvo aktyvūs ir siekdami atkurti Nepriklausomybę. 1990 metų sausio 11 dieną tuomečiam TSRS vadovui Michailui Gorbačiovui atvykus į Lietuvą, Sąjūdžio miesto taryba vyko į sostinę, dalyvavo masinėje demonstracijoje, išreiškusioje ryžtingą siekį atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Muziejininkės teigimu, besikuriančią atgimimo idėjoms pritariančią vietos grupę drąsino atstovai iš Vilniaus, mieste lankėsi filosofas R. Ozolas, filosofas A. Juozaitis.Panevėžiečiai buvo aktyvūs, daug žmonių dalyvavo dainuojančioje revoliucijoje, susirinkdavo mitinguose, susibūrimuose, reikšdavo savo nuomonę.

Pirmoji Taryba

Panevėžyje Sąjūdis buvo įkurtas 1988 metų liepos 28 dieną. Netrukus buvo išsirinkta pirmoji Sąjūdžio taryba. Dar kiek vėliau slaptu balsavimu buvo išrinktas tarybos pirmininkas, juo tapo teisininkas Egidijus Jarašiūnas. Pasak E. Juškienės, tarybos nariai vėliau keitėsi, prisijungdavo naujų žmonių. O pirmojoje taryboje buvo įrašytos septyniolikos aktyviausių Sąjūdžio kūrėjų pavardės. Tarp jų – teisininkai Jonas Laučius, Vytautas Krikščiūnas, kunigas Saulius Filipavičius, pedagogai Faustas Keršys, Vitalija Kopūstienė, Algimantas Plitninkas, Arnoldas Simėnas, Gintaras Šileikis, Henrikas Sinickas, gydytojai Vytautas Bosas, Alfonsas Žobakas, Darius Staugaitis, architektas Rytis Račkauskas, žurnalistė Liuda Jonušienė, inžinierius Julius Beinortas, ekonomistas Vytautas Skuodis.

REKLAMA

Sąjūdžio archyvu besirūpinanti muziejininkė – įvairių šiam judėjimui skirtų ekspozicijų, parodų, knygų autorė. Per jos rankas perėjo tūkstančiai įvairių dokumentų, nuotraukų, užrašų ir įvairios kitokios medžiagos, išliksiančios kaip panevėžiečių buvusios vienybės, laisvės troškimo įrodymas.

E. Juškienė archyvą skirsto į kelias dalis – vienoje jų medžiaga surinkta iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11-ąją, kitoje – jau po tos datos.

Yra atskiras skyrius apie kituose šalies miestuose veikusias iniciatyvines Sąjūdžio grupes, sukaupta daug medžiagos apie 1989 metais į Aukščiausiąją TSRS tarybą vykusius rinkimus ir 1990 metų rinkimus į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Baltijos kelio schemos

2004 metais duris lankytojams atvėrė Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio muziejus. Jis įkurtas buvusiose Sąjūdžio Panevėžio grupės patalpose. E. Juškienė kartu su Donatu Pilkausku ir dailininke Danguole Gailiūnaite muziejui parengė modernią kompoziciją, atspindinčią pasipriešinimą sovietinei okupacijai Panevėžio krašte 1940–1990 metais.

Muziejaus fonduose yra ir Baltijos kelio archyvas, jame saugomos sudarytos schemos, kas kur stovės, planai, kaip tikslingiau paskirstyti minias žmonių. Baltijos kelyje drauge su būsimu vyru Nerijumi stovėjusiai E. Juškienei šio laikotarpio eksponatai atrodo ypač svarbūs.

„Juk tai labai reikšminga mūsų tautai data“, – tvirtina istorikė, nagrinėjanti šalies laikotarpį nuo 1953-iųjų iki 1990-ųjų. Ji mano, kad Baltijos kelias buvo vienas šviesiausių šio laikotarpio spindulių.

Vitalija JALIANIAUSKIENĖ

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų