REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Rūta JANKUVIENĖ

Po to, kai Šiaulių lopšelyje-darželyje „Bangelė“ kilo skandalas dėl į privačią sąskaitą nuplaukusių tūkstančių litų, aiškėja nauji pinigų keliai. Kontrolieriai nustatė, kad ugdymo įstaigos vaikams maitinti perka „auksinius“ produktus. Už daržoves vasarą moka kaip žiemą. Kiaušinių perka tūkstančiais daugiau, negu reikia. Dėl kainos ir kiekio pakanka šalių susitarimo.

Perka ir be sutarties

Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos ataskaitoje, parengtoje dėl biudžeto lėšų naudojimo praėjusiais metais, įvardytos dvi švietimo įstaigos, kuriose nustatyti maisto produktų įsigijimo, nurašymo ir apskaitos pažeidimai.

Auditoriai nustatė, jog „Juventos“ progimnazijoje prie sudarytos sutarties su tiekėju nepridėtas perkamų produktų sąrašas ir kainos. Tik nurodyta, kad prekių kaina ir kiekis nustatomas šalių susitarimu, o tai neatitinka įstatymo nuostatų.

REKLAMA
REKLAMA

Nuo 2012 metų rugpjūčio iki 2012 gruodžio progimnazija įsigijo maisto produktų, kurie nebuvo nurodyti tiekėjų pateiktuose pasiūlymuose. Pavyzdžiui, iki 2012 rugpjūčio mėnesio įvairių sulčių įsigyta už 8 tūkstančius litų.

REKLAMA

Auditoriai teigia negalintys patvirtinti, kad progimnazijoje pernai maisto produktai už 91 tūkstantį litų įsigyti racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

Permokėta už tūkstančius kiaušinių

Neteisėto maisto produktų nurašymo atvejai nustatyti ir „Juventos“ progimnazijoje, ir lopšelyje-darželyje „Žilvitis“.

„Juventos“ progimnazijoje, pavyzdžiui, realizuota 10 porcijų malto šnicelio, kuriam pagal kalkuliacines lenteles pagaminti reikėjo 0,77 kg kiaulienos kumpio, o nurašyti 5 kilogramai.

Abiejose įstaigose pagal kalkuliacines lenteles skaičiuojamo reikiamų kiaušinių kiekio išeiga – 40 g, o kiaušiniai įsigyjami didesni – vidutiniškai 53–63 gramų (M dydžio pagal ES reglamentus).

REKLAMA
REKLAMA

Auditoriai suskaičiavo, jog dėl to ir „Juventos“ progimnazijoje, ir „Žilvičio“ lopšelyje-darželyje nupirkta ir nurašyta apie 30 procentų daugiau kiaušinių, nei sunaudota. Kiekvienoje įstaigoje – maždaug po 2000 kiaušinių vienetų už 830 litų.

Auditoriai įžvelgė riziką, kad ir kitos švietimo įstaigos taikė tokį pat skaičiavimą. Tokiu atveju, vien 29 miesto lopšeliai-darželiai galėjo sunaudoti kiaušinių už 24 tūkstančius litų daugiau, nei reikėjo.

Vežė mažesnius?

„Niekas tų kiaušinių tikrai neišsinešė“, – tvirtino Rima Naudžiuvienė, „Žilvičio“ lopšelio-darželio direktorė.

Patys darželio darbuotojai pastebėję, kad tiekėjas veža labai mažus kiaušinius. Bet jų pakako nuo seno nustatytai išeigai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tik po audito kiaušinius pradėta sverti, kad būtų įsitikinta, ar jų svoris atitinka pirkimo standartus. Dabar kalkuliacinėse lentelėse ir išeiga padidinta iki 55 gramų.

Iš tiekėjo atsakomybės ir permokėtų pinigų už kiaušinius nėra kaip reikalauti, nes oficialiai pretenzijos nebuvo pareikštos.

Pažeidimai – ne naujiena

M. Vaišvilienė, Savivaldybės administracijos Centralizuoto audito skyriaus vedėja, „Šiaulių kraštui“ sakė, jog daug viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimų buvo nustatyta dar 2010–2011 metais, o tikrinta po 5–6 švietimo įstaigas.

„Skaido pirkimą pagal atskiras maisto produktų grupes, o sutartį su tiekėju sudaro bendrą, – vardijo pažeidimus M. Vaišvilienė. – Vienas darželis kvietimo prieduose buvo nurodęs skirtingas kainas skirtingiems teikėjams, nors pasiūlymus turi teikti patys tiekėjai.“

REKLAMA

Ar pažeidimai buvo ištaisyti?

„Ką galima ištaisyti, jeigu sutartys pasirašytos metams ar dviem?“ – sakė auditorė.

Ji pažymi, jog pirkimus dažniausiai laimi vis tie patys maisto produktų tiekėjai – bendrovės „Senoji eglė“, „Lupra“.

Auditas parodė, kad net ir perkant „auksinėmis“ kainomis, galima permokėti: pavyzdžiui, lopšelis-darželis „Voveraitė“ pagal sutartį (2009 metų pabaigos kainomis) jūros lydekos kilogramą turėjo pirkti už 15,90 lito, o mokėjo dar daugiau – 16,30 lito.

Jautienos kumpio kilogramą turėjo pirkti po 20,50 lito, mokėjo – po 23,62 lito. Kiaulienos sprandinės kilogramas buvo suderėtas už 19,90 lito, o mokėta po 22,55 lito.

REKLAMA

Morkas buvo įsipareigota pirkti po 1,80 lito už kilogramą, o net birželio mėnesį pirkta po 2,60 lito.

M. Vaišvilienės nuomone, pasižiūrėti į kainas jokios kvalifikacijos nereikia: „Reikia tik skaičius pažinti ir bent retkarčiais į parduotuvę nueiti.“

Neturi pasirinkimo

Antanina Ilčiukienė, lopšelio-darželio „Voveraitė“ direktorė, neneigė, jog ankstesniais metais būta „aplaidumo“.

„Dabar produktų kainas griežtai tikriname pagal sutartį“, – tikino direktorė.

Nuo šių metų galioja naujos sutartys, pasirašytos penkeriems metams su ta pačia produktų tiekėja – bendrove „Senoji eglė“.

Už kiek dabar perkami produktai?

Direktorė negalėjo atsakyti, nes atostogauja. Bet pripažino: „Perkame brangiau, nei kainuoja prekybos centruose. Bet ne mes viešųjų pirkimų taisykles nustatome – negalime patys eiti į prekybos centrus ar turgų. Tegu Savivaldybė centralizuoja maisto pirkimus – didžiulis krūvis nuo pečių nukristų.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

A. Ilčiukienės aiškinimu, produktus įstaigos brangiai perka, nes Šiauliuose stinga tiekėjų. Apklausos būdu rengiami supaprastinti viešieji pirkimai, bet esą pasiūlymus teikia tie patys keli tiekėjai.

„Neturime pasirinkimo, – sakė direktorė. – Jeigu kas pasiūlytų pigiau pirkti, dabartinę sutartį iš karto nutrauktume.“

Ir šiemet moka brangiai

Kiek šiais metais moka už maisto produktus, įvardijo „Žilvičio“ lopšelio-darželio direktorė Rima Naudžiuvienė.

„Daržoves perkame brangiau, nei jos šiuo metu kainuoja, – neslepia direktorė. – Kadangi sutartys sudaromos žiemą, tai žiemos kainos ir paliekamos visiems metams. Mums tai nenaudinga, bet neišeina kitaip suderėti su tiekėju. Anksčiau daržoves tiekė vienas ūkininkas, bet atsisakė – perkame per mažus kiekius, jam neapsimokėjo.“

REKLAMA

Už bulvių kilogramą mokama po 1,60 lito, morkų – 1,90 lito. Litras pieno perkamas už 2,60 lito, kefyro – už 3,90 lito.

Už kilogramą varškės (9 procentų riebumo) mokama 14,20 lito, kiaulienos kumpio – 16,40 lito, jautienos mentės – už 22 litus.

R. Naudžiuvienė paaiškino: „Rinkomės iš trijų tiekėjų pernai gruodį, kiti siūlė dar brangiau.“

Per metus lopšelis-darželis „Žilvitis“ maistui pirkti išleidžia iki 90 tūkstančių litų, „Voveraitė“ – apie 150 tūkstančių litų.

Kontrolieriaus komentaras

Kas gali paneigti, kad nekyla pagunda dėl svetimų pinigų?

Arvydas Ušeckas, Šiaulių miesto savivaldybės kontrolierius:

 

– Dėl maisto produktų viešųjų pirkimų švietimo įstaigose dar prieš penkerius metus nurodėme, kad lėšos yra neefektyviai naudojamos.

REKLAMA

Mes nepajėgūs visų įstaigų patikrinti, bet iš patirties žinome, kad panašūs pažeidimai gali kartotis ir kitur. Savivaldybės administracija turi daryti išvadas. Bet sukasi labai lėtai. Nėra aišku, koks skyrius už ką galutinai atsako.

Juk akivaizdu, kad maisto pirkimas per tarpininką yra brangesnis. Perkant produktus didesniais kiekiais, centralizuojant pirkimus, visada pigiau nupirksi.

Kitas dalykas – viešųjų pirkimų valdymas. Darbuotojų kvalifikacijos reikia, o darželiuose pirkimus vykdo sekretorės-referentės, ūkvedžiai. Tai ko norėti? Savivaldybės administracijoje turėtų dirbti bent specialistas, kuris konsultuotų įstaigas viešųjų pirkimų klausimais, padėtų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Viešieji pirkimai – rizikinga sritis ne tik švietimo įstaigose. Pačioje Savivaldybėje ketverius metais tęsiasi ir nesibaigia atliekų vežėjų paslaugos pirkimo konkursas, kuris vis skundžiamas.

Viešųjų pirkimų komisijoje yra juristas, jis savo nuomonę išsako, o komisija į ją neatsižvelgia. Tai ką kaltinti? Arba, kas turi prisiimti atsakomybę, kai sutartis pasirašoma ne su mažiausią kainą pasiūliusia bendrove?

Dar prieš penkerius metus siūlėme centralizuoti Savivaldybės įstaigų buhalterinę apskaitą, įžvelgę joje daugybę klaidų.

Kita vertus, kai buhalteris gauna 1200-1400 litų į rankas, kas gali paneigti, kad kai kam nekyla pagunda pasinaudoti įstaigos pinigais?

Tokių atvejų, kaip lopšelyje-darželyje „Bangelė“, kurio buvusi buhalterė gali būti pasisavinusi 150 tūkstančių litų, yra buvę ir kitose įstaigose, tik ne tokiomis sumomis.

Esminis dalykas – taip atsitinka, kai nėra vidaus kontrolės sistemos.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų