Artėjančią žiemą vartotojai rinksis tarp natūraliai prinokusių lietuviškų ir panaudojant naujas technologijas išsaugotų beskonių kaimyninėse rinkose užaugintų gražuolių obuolių.
Šįmet obuolių augintojai sulaukė vidutinio derliaus, tačiau saugyklas ketina užpildyti. Lietuviai kol kas labiau vertina ne obuolių kokybę, o jų kainą, tačiau obuolių augintojai džiaugiasi, kad daugėja tik kokybišką produkciją pasirenkančių pirkėjų. Tikėtina, kad norinčiųjų pirkti tik lietuviškus obuolius padaugės, kai pirkėjai sužinos apie kaimyninėje šalyje plintančią naują obuolių saugojimo technologiją.
Apie negendančius obuolius
UAB „Luksnėnų sodai“ vadovė Elena Žilinskienė sakė, kad pagal skonį nesunku atskirti Lenkijoje ir Lietuvoje užaugintus obuolius. Mūsų obuoliai yra kur kas labiau sunokę, todėl ir gardesni.
UAB „Aukštikalnių sodai“ direktorius Arvydas Paškevičius priduria: „Geras produktas negali būti pigus, o Lietuvoje pirkėjai obuolius dar renkasi pagal kainą. Lenkijoje užauginti itin kokybiški ir gerų veislių obuoliai į Lietuvą nepatenka, jie skiriami Vakarų Europos šalių pirkėjams, o į Lietuvą vežami pigiausi obuoliai“.
Be to, Lenkijoje obuoliai dažniau purškiami chemikalais. Šioje kaimyninėje šalyje vis dažniau naudojama nauja obuolių saugojimo ir nokinimo technologija, apie kurią vartotojai dar nežino. Kokia tai naujovė? Vartotojams ji neturėtų patikti.
„Obuoliai sudedami į sandarias šaldytuvų kameras, į kurias įpučiami sudegintų chemikalų dūmai. Taip galima obuolius saugoti 6–12 mėnesių. Technologija plinta, nes yra palyginti nebrangi. Tačiau taip saugotas obuolys praranda skonio savybes“, - pasakojo A.Paškevičius.
Gal dėl aštrėjančios konkurencijos ateityje valgysime tik taip saugotus vaisius?
„Lietuvos stambieji obuolių augintojai kol kas neplanuoja naudoti tokią technologiją. Kaip yra kitur? Pavyzdžiui, Vokietijoje leidžiama taikyti tokią technologiją, tačiau taip saugotus obuolius galima tik eksportuoti, o vidaus rinkoje parduoti neleidžiama“, – sakė A.Paškevičius.
Šiųmetis derlius prastesnis
Pasak verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ direktoriaus Dariaus Kviklio, šįmet tikimasi vidutinio obuolių derliaus. Tiesa, prasidėjus žydėjimui tikėtasi gero derliaus, tačiau karštus orus pakeitė stiprios liūtys ir žydėjimas buvo labai trumpas, vaisiai neužsimezgė.
Pasvalio rajone įsikūrusių „Aukštikalnių sodų“ direktorius sakė, kad šįmet derlius atitinka daugiametį vidurkį: „Genėdami, gerai prižiūrėdami sodus galime išvengti labai didelių derliaus svyravimų. Aš sakau, kad reikia prisipratinti veisles.“
„Aukštikalnių sodų“ talpyklose telpa 1 500 t. Tai – optimalus vidurkis. Bendrovės sodų plotai – 200 ha. Apie 140 ha obuolius auginančios UAB „Luksnėnų sodai“ šįmet prognozuoja apie 30 proc. prastesnį derlių.
„Normalu. Blogiau, kai derlius labai geras, o už jį gauni nedaug. Tiesa, galime patirti šiek tiek nuostolių dėl vyravusių karštų orų – gali tekti obuolius skinti anksčiau nei reikėtų, todėl obuoliai neužaugtų reikiamo dydžio“, – aiškino E.Žilinskienė. Tačiau direktorė neabejoja, kad „Luksnėnų sodų“ saugyklos, kuriose telpa 1 000 t, bus užpildytos. Gaila, kad šįmet nuo kenkėjų, ypač nuo amarų, daugiau nei ankstesniais metais nukentėjo bendrovės ekologiškai auginami obuolių plotai.
Ukmergiškis Juozas Kulėšius apgailestavo, kad jo ekologiškų obuolių derlius šįmet prastas – tik 20 proc. pernykščio derliaus, o ekologiniame ūkyje nieko nepakeisi. Panevėžio rajone 40 ha obuolius auginantis Ernestas Balčiūnas sakė, kad šįmet derlius prastesnis nei pernykštis, tačiau geresnis nei buvo laukta.
Konkurencija su lenkais
Pasak D.Kviklio, konkuruoti su kaimynine Lenkija, kur sodininkystė labai išvystyta ir taikomos mokesčių lengvatos, neįmanoma. Tiesiog reikia ieškoti tokios verslo nišos, kurioje kaimynai nedalyvauja.
O E.Žilinskienė džiaugiasi lietuviais pirkėjais, nes jie sugeba atsirinkti obuolius, tad bet kokių jiems jau neįsiūlysi – jie ieško lietuviškų obuolių. Deja, ne visada prekybos tinkluose aiškiai ir įskaitomai etiketėse parašyta, kad prekiaujama, pavyzdžiui, Luksnėnuose užaugintais obuoliais.
Vis dėlto turime pripažinti, kad kaimynai lenkai tikrai moka obuolius auginti. Šįmet šioje šalyje derlius irgi prastesnis nei pernai, tačiau lenkų sodininkų sėkmė riečia į ožio ragą ne tik lietuvius, bet jau ir vokiečius. „Lenkai pasistatė daug saugyklų, todėl nebeskuba parduoti obuolių rudenį, kaip darydavo anksčiau“, – sakė A.Paškevičius.
Ar įmanoma konkuruoti su lenkais?
„Vasarinių obuolių turime pakankamai, prekybos tinklai iš Lenkijos neįsiveža, o štai rudenį pasipila. Be to, daug obuolių parduoda smulkieji mūsų augintojai – vieni neturi sandėlių, o kitiems pritrūksta kantrybės. „Aukštikalnių sodai“ prekybą pradeda kartais gruodį, o kartais – vasarį“, – dėstė A.Paškevičius.
E.Balčiūnas netgi įtaria, kad Lietuvos prekybos tinklai atsiveža pigesnių lenkiškų obuolių, kurie neatitiko, pavyzdžiui, Rusijos keliamų sanitarinių reikalavimų, todėl buvo grąžinti gamintojams.
Eksporto galimybės
„Luksnėnų sodai“ direktorė E.Žilinskienė sakė sulaukusi pasiūlymų tiekti obuolius Rusijos rinkai. „Neseniai mūsų ūkyje apsilankė svečiai iš Rusijos, parodžiau, kaip ir kokius obuolius auginame. Jie susidomėjo ir suprato, kad lietuviški obuoliai yra tikrai kokybiški. Mums, lietuviams sodininkams, reikia tartis, rusams pasiūlyti didesnį obuolių kiekį“, – sakė E.Žilinskienė.
D.Kviklys teigiamai vertina eksporto galimybes į Rusiją: „Mums būtų labai naudinga į Rusiją obuolius eksportuoti iki vasario pradžios, nes Lietuvoje normali prekyba obuoliais dažniausiai prasideda tik vasario mėnesį. Tiesa, pirmieji eksporto žingsniai nepavyko – prieš kelerius metus keli obuolių augintojai bandė obuolius eksportuoti į Kaliningrado sritį, tačiau nebuvo tinkamai pasiruošę, todėl nuvylė mažos supirkimo kainos.“
Auga obuolių eksportas ir į lietuvių emigrantų pamėgtas šalis, tačiau kol kas didelės įtakos ši niša rinkoje nedaro.
Darbo rankos
Sezono metu „Aukštikalnių soduose“ dirba net iki 170 darbininkų, o nuolat – tik 25. Sodininkai patenkinti vadinamąja čekių sistema. Dabar jau galima ir iš norinčiųjų dirbti laikinai atsirinkti geriausius.
E.Žilinskienė irgi džiaugiasi įsigaliojusia nauja darbuotojų samdymo tvarka. Prireikus apie tai paskelbiama per vietinę radijo stotį ir papildomų darbo rankų atsiranda pakankamai. Tačiau E.Žilinskienė turi ir pastabų: „Sistema būtų labai gera, tačiau apmaudu, kad išliko itin daug popierizmo. Smulkiems ūkiams nauja tvarka labai tinka, tačiau stambesni ūkiai skęsta pildydami popierius. Apmaudu, juk šiais laikais visi turime kompiuterius, internetą, todėl popierinių dokumentų galėtume atsisakyti.“
„Luksnėnų sodų“ vadovei pritaria ir D.Kviklys: „Stambiems ūkiams, kurie samdo 500–600 žmonių, dirbti pagal dabar galiojančią tvarką yra sudėtinga, papildomai tenka samdyti 2–3 darbuotojus pildyti čekius. Susitikime su žemės ūkio ministru siūlėme tvarką kompiuterizuoti. Laukiame atsakymų.“
VL žurnalistas Albinas Čaplikas
