Per pirmąjį šių metų pusmetį surengus tris Pretendentų į teisėjus egzaminus, egzaminą išlaikė 25 pretendentai, tačiau per šį laiką iš išlaikiusių nei vienam teisėju tapti kol kas nepavyko.
„Laikančiųjų egzaminus asmenų skaičius nėra ribojamas, todėl išlaikiusiųjų egzaminus ir įrašytų į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą kandidatų, paprastai, yra daugiau negu laisvų teisėjų etatų. Išlaikę teisėjų egzaminus pretendentai iki paskyrimo į teisėjus neretai turi laukti daugiau kaip pusę metų, o kartais ir dar ilgiau. Tai priklauso ne tik nuo minėtos priežasties – laisvų apylinkės teismo teisėjų etatų skaičiaus, bet ir nuo pretendento pageidavimų būti paskirtam į konkretų (pvz., gyvenamosios vietos) teismą ar tam tikro regiono teismus, esančius arčiau gyvenamosios vietos“, – teigė Reda Molienė, Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus funkcijas.
Anot R. Molienės, taip pat, svarbu pažymėti, kad paskelbus atranką į apylinkės teismo teisėjo pareigas, joje dalyvauja visi į tą teismą pretenduojantys kandidatai, iš kurių Pretendentų į teisėjus atrankos komisija renka tinkamiausius, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Prezidento patvirtintus atrankos kriterijus, nepriklausomai nuo to , kiek laiko vienas ar kitas pretendentas jau laukia paskyrimo.
Kiekvienais metais egzamine dalyvaujančių skaičius vis didėja – 2011 m. pirmąjį pusmetį į egzaminą laikančiųjų sąrašą buvo įtraukti 41, o 2013 jau 60 dalyvių. Nors laikančių egzaminą skaičius didėja, išlaikiusiųjų skaičius padidėjo nežymiai – 2011 m. išlaikė 22, o 2013 – 25 kandidatai, to priežastis 2011 m. gegužės mėnesį pasikeitusi egzamino tvarka.
„Pakeitimai lėmė egzamino išlaikymo procento sumažėjimą, tačiau užtikrino tvirtesnį egzaminą laikančiųjų pasirengimą“, – yra sakęs Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos pirmininkas Olegas Fedosiukas.
Primename, kad pretendentų į teisėjus egzaminus teisę laikyti turi nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą, atitinkantis įstatymų nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pateikęs sveikatos pažymėjimą bei turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą.
