Dauguma jau „pensininkai“
Lietuvoje daugumoje daugiaaukščių namų gyventojus kiloja jau seniai savo atitarnavę, dažnai gendantys liftai. Gyvenantieji daugiabučiuose be liftų, nuosavuose namuose užsukę į svečius pas, pavyzdžiui, septintame ar devintame aukšte gyvenančius giminaičius ar bičiulius, jaučiasi nelabai jaukiai kildami į viršų įtartinai traškančioje kabinoje. Jautresnieji iš karto prisimena pastarųjų metų visus žiniasklaidos pranešimus apie tragiškai pasibaigusius lifto gedimus užsienyje.
Liftus prižiūrinčios bendrovės „Kauno liftai“ Panevėžio aikštelės darbų vadovas Valeras Lukšys iš tokių fobijų tik juokiasi. Jis tvirtina, kad bent jau Panevėžyje nėra pavojaus, jog lifto kabina su žmonėmis nugarmėtų į šachtą. Pasak specialisto, liftuose yra sumontuotos apsaugos, be to, negali būti taip, kad iš karto nutrūks kabiną laikantys trys ar keturi linai. Tačiau rizika įstrigti lifte iš tiesų egzistuoja – ir nemaža. Liftai stringa ir dėl gedimų, ir dėl žmonių elgesio.
„Būna, kad kabinoje jaunimas pašokinėja, pasistumdo, suveikia lifto apsaugos sistemos ir kabina sustoja vietoje“, – sako „Kauno liftų“ atstovas.
Šios bendrovės Panevėžio padalinys prižiūri beveik 120 daugiabučių namų liftų, dar daugiau kaip pusę tiek – įmonių, organizacijų liftų, keltų, eskalatorių.
Iš 120 daugiabučių liftų beveik du trečdaliai yra senesni kaip 25 metų. Yra ir sulaukusiųjų itin liftams garbaus amžiaus – 40 ir daugiau metų. Pagal gamintojų rekomendacijas, ketvirčio amžiaus ir daugiau sulaukusius liftus reikėtų nurašyti ir keisti naujais. Tačiau finansinės galimybės neleidžia paisyti tokių rekomendacijų.
„Mūsų liftai – kaip ir mūsų automobiliai, – vaizdžiai situaciją apibūdina V. Lukšys. – Visiems aišku, kad geriau nevažinėti senesne kaip dvidešimties metų mašina, bet, jeigu nėra pinigų naujai įsigyti, remontuojam seną. Ir ką gi – pažiūrėkit, kiek tokių gatvėmis rieda!“
Jis sakė, kad visuose Panevėžio daugiabučiuose esančius liftus du kartus per metus techniškai tikrina atestuotos įmonės. Savo ruožtu liftų būklės apžiūrą du kartus per mėnesį atlieka „Kauno liftų“ specialistai. Jeigu paaiškėtų, kad kuris nors liftas yra kritinės būklės, tai yra kelia pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, tokį būtų uždrausta eksploatuoti.
V. Lukšio teigimu, Panevėžyje dar nebuvo uždarytas nė vienas liftas. Nepasitaikė ir kad dėl liftų gedimų būtų susižeidę žmonės.
„Kauno liftų“ darbuotojams neretai tenka tik vaduoti įstrigusiuosius lifte.
Dauguma Panevėžyje esančių liftų yra sujungti su centrine bendrovės būstine Kaune. Lifte įstrigęs žmogus gali susisiekti su dispečeriais ir pranešti apie gedimą „Kauno liftų“ darbuotojams, šie informuoja savo padalinį tame mieste, iš kurio gautas signalas apie gedimą.
„Vykstam vaduoti įstrigusiųjų ir dieną, ir naktį“, – patikino V. Lukšys.
Liftų priežiūros specialistai teigia, jog seni liftai rečiau gestų ir dar ilgiau tarnautų, jeigu jų neniokotų žmonės. V. Lukšio teigimu, gyventojai ar jų svečiai išlaužo liftų duris, sudegina mygtukus, nusiaubia kabinas. O mokėti „Kauno liftams“ už liftų techninę priežiūrą tenka namų bendrijoms.
Tektų prisidėti
„Kauno liftų“ Panevėžio aikštelės darbų vadovo duomenimis, Panevėžyje kol kas nė vienas daugiabutis nepasikeitė senų liftų į naujus. Tuo metu Kaune, anot V. Lukšio, atnaujinta net 100 senų liftų. Šiame mieste vadinamasis liftų kaupiamasis mokestis buvo renkamas į specialiai šiam reikalui atidarytą savivaldybės sąskaitą. Tiesa, tokios praktikos paskui teko atsisakyt kilus ginčams tarp gyventojų. Mat už vienų gyventojų pinigus liftai buvo atnaujinti kitiems, o tie, kurių liftai buvo rekonstruoti, privalėjo ir toliau mokėti. Teismas išaiškino, kad tokių mokesčių savivaldybė rinkti negali, pinigus liftų renovacijai gali kaupti namų bendrijos.
Atnaujinti liftus daugiabučiuose namuose galima ir pasinaudojus valstybės parama namo renovacijai. Pastatų renovavimo programoje numatyta sutvarkyti gyvenamuosiuose namuose esančius liftus, kurie yra eksploatuojami daugiau kaip 25 metus ir kurių techninė būklė labai prasta, taip pat tuos, kurie dėl kritinės būklės buvo sustabdyti. Liftų renvacija namui leistų sutaupyti elektros energijos. Senieji liftai eikvoja energiją ir tuomet, kai jais nesinaudojama, šiuolaikiški liftai elektros energiją naudoja tik tada, kai yra iškviečiami. Dar vienas liftų atnaujinimo privalumas – priėjimas prie lifto būtų pritaikytas neįgaliųjų poreikiams.
Būsto energijos agentūros specialistė Daiva Gailiūnienė sakė, kad lifto atnaujinimo sąnaudas valstybė kompensuoja 40 procentų, likusią sumą reikėtų padengti patiems gyventojams.
Kaip žinoma, ilgalaikės paskolos daugiabučiams atnaujinti išduodamos su ne didesnėmis kaip 3 procentų fiksuotomis metinėmis palūkanomis. Jos nesikeičia visą paskolos grąžinimo laikotarpį, kuris gali siekti iki 20 metų. Projektavimo ir techninės priežiūros išlaidos bus kompensuojamos 100 procentų. Renovacija visiškai nieko nekainuoja socialiai remtiniems gyventojams.
Valstybės parama irgi per brangi
Panevėžio miesto savivaldybė su Aplinkos ministerija, Būsto energijos taupymo agentūra yra pasirašiusi sutartį dėl 22 miesto neefektyviai šilumą vartojančių namų renovacijos. Tarp jų yra du liftus turintys namai, tačiau kol kas nė vieno gyventojai neketina jų atnaujinti.
Tokie darbai kainuoja apie 100–120 tūkst. litų. Nors valstybė ir siūlosi kompensuoti 40 procentų visų išlaidų, gyventojams vis tiek tai atrodo ne pagal kišenę. Juolab kad paprastai viename name yra ne vienas liftas.
Smėlynės gatvės 73-iojo devynių aukštų namo liftai pradėjo skaičiuoti penktą dešimtį metų. Namo pirmininkas Antanas Sakas džiaugiasi, kad gyventojus pavyko įtikinti renovuoti namą, o apie lifto atnaujinimą esą nėra ko ir kalbėti.
„Pirmojo ir antrojo aukšto gyventojai neprisidėtų, lifto keitimo išlaidas reikėtų dalinti mažesniam skaičiui gyventojui, taigi išlaidos būtų didesnės. Nemanau, kad žmonės sutiktų, – jiems per brangu“, – kalbėjo pirmininkas.
Pasak jo, gyventojai viliasi, kad liftu dar kurį laiką bus galima naudotis. Jis pats mano, kad tarybiniais laikais pagaminti liftai patvarūs.
Apie tai, kas bus, kai liftu naudotis bus nebegalima, gyventojai negalvoja.
