REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Strasbūras milijonais jau nebesišvaisto

Šiais metais Europos Žmogaus Teisių teismas (EŽTT) trijose bylose nustatė, jog Lietuva pažeidė kai kuriuos Konvencijos straipsnius. Iš viso, nuo 2000-ųjų metų, EŽTT palankius sprendimus priėmė 71 pareiškėjo iš Lietuvos bylose, įžvelgęs tam tikrų mūsų valstybės pažeidimų.

REKLAMA
REKLAMA

Varnas prieš Lietuvą

Dėl prabangių automobilių vagysčių tris kartus teistas vilnietis Tomas Varnas (35 m.) Lietuvą buvo apskundęs EŽTT dėl esą jam pernelyg ilgai taikyto suėmimo termino iki teismo nuosprendžio paskelbimo, dėl nežmoniškų įkalinimo sąlygų Lukiškėse bei dėl to, kad suimtas jis neturėjo teisės į ilgalaikius pasimatymus su žmona ir ilgalaikis gyvenimas be sekso jį palaužė ir fiziškai ir psichiškai.

REKLAMA

EŽTT sprendimą byloje „Varnas prieš Lietuvą“ priėmė ir konstatavo, jog Lietuva pažeidė Konvencijos 8 straipsnį (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) kartu su 14 straipsniu (diskriminacijos uždraudimas), nes pareiškėjui būnant Lukiškių tardymo izoliatoriuje nebuvo leisti ilgalaikiai pasimatymai su sutuoktine.

Skundus dėl kardomojo kalinimo trukmės bei kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje, EŽTT atmetė dėl to, kad jie aiškiai nepagrįsti.

REKLAMA
REKLAMA

T. Varnas buvo sulaikytas 2004 metais, įtarus jį dalyvavimu nusikalstamame Storo-Daumanto Staniulio, kuris neaiškiomis aplinkybėmis 2004-ųjų balandžio viduryje pasikorė Laisvės vietų atėmimo ligoninėje, susivienijime. Teismas T. Varnui skyrė kardomąją priemonę – suėmimą, kuri vėliau buvo keletą kartų pratęsta. 2006 metais birželį Vilniaus apygardos teismas pripažino T. Varną kaltu dėl keleto nusikalstamų veikų. Nelaukdamas teisminio proceso pabaigos (nuosprendis buvo apskųstas ir procesas baigėsi tik 2012 m. balandžio 24 d. Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus nutartį, kuria apkaltinamasis nuosprendis buvo nežymiai pakeistas) T. Varnas paprašė jį perkelti į pataisos namus, kad galėtų pradėti atlikti laisvės atėmimo bausmę. Į pataisos namus jis buvo perkeltas 2006 m. rugsėjo 1 d.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus nuteistieji laisvės atėmimo bausme turi teisę į ilgalaikius pasimatymus, o asmenys, kuriems skirta kardomoji priemonė – suėmimas – ne.

T. Varnui atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose taip pat vyko ir kitas baudžiamasis procesas – dėl kitų nusikalstamų veikų, kuriomis jis buvo kaltinamas. 2007 m. birželio 15 d. T. Varnas buvo apklaustas, o pateikęs jam kaltinimus prokuroras kreipėsi į teismą, prašydamas pareiškėją 2 mėnesiams iš pataisos namų perkelti į Lukiškių tardymo izoliatorių. Teismas prokuroro prašymą patenkino, vėliau suėmimo terminas buvo pratęstas dar keliems mėnesiams. 2008 m. vasario 12 d. teismas nusprendė nebepratęsti suėmimo termino, tad T. Varnas buvo perkeltas atgal į pataisos namus.

REKLAMA

EŽTT rekomendacijos

EŽTT atkreipė dėmesį į Europos komiteto (EK) prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą 2010 m. vizito Lietuvoje ataskaitą, kurioje pasakyta, kad tiek nuteistieji, tiek kalinamieji asmenys turėtų turėti tokias pačias bendravimo su išoriniu pasauliu, ypač artimaisiais, teises, ir kad šioje srityje EK rekomendavo keisti Lietuvos teisės aktus, įtvirtinant kalinamųjų teisę į pasimatymus bei teisę naudotis telefonu.

Bet EŽTT pabrėžė, kad nors daugiau nei pusė Susitariančių Šalių (t.y. daugiau nei pusė iš 47 Europos Tarybos valstybių narių) numato ilgalaikių pasimatymų galimybę asmenims, kuriems suvaržyta laisvė, vis dėlto šioje srityje jos turi plačią vertinimo laisvę.

REKLAMA

Dėl Konvencijos dviejų straipsnių pažeidimo Lietuva T. Varnui turės sumokėti 6 000 eurų (beveik 21 000 litų) neturtinės žalos.

V. Banel prieš Lietuvą

Vilnietė Vaneta Banel po sūnaus žūties 8 metus varstė įvairių instancijų duris, kol nebetekusi vilties parašė skundą EŽTT. Šį skundą išnagrinėjęs Strasbūro teismas nusprendė, kad dėl mūsų šalies teisėsaugos neveiklumo nebuvo nustatytas šios moters sūnaus mirties kaltininkas. Lietuva V. Banel privalės sumokėti 20 000 eurų neturtinės žalos ir 8135 eurus – turtinės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

V. Banel 13-metis sūnus 2005-ųjų birželio 6 dieną į apleistą pastatą Panerių gatvėje atėjo pasislėpti nuo liūties. Kartu su juo buvo dar du draugai. Berniukas palindo po balkonu, o su juo buvusi mergaitė užlipo į viršų. Sutręšęs balkonas staiga nukrito ir mirtinai prispaudė po juo pasislėpusį trylikametį.

Nukentėjo ir paauglė – jai lūžo šlaunikaulis, skilo kelio girnelė.

Žuvus berniukui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jo metu taip ir nebuvo nustatytas nei kaltininkas, nei kam priklausė apleisti pastatai.

Ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras buvo nustatęs, kad pastato technine būkle privalėjo rūpintis Vilniaus miesto savivaldybė ir jai priklausanti bendrovė „Naujamiesčio būstas”. Buvo surastas ir konkretus kaltininkas, šios bendrovės darbuotojas, atsakingas už pastatų techninę būklę. Tačiau 2007 metų spalį Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą. Esą dėl įvykusių administracinių pertvarkų nepavyko nustatyti, kas atsakingas už pastatų priežiūrą – Vilniaus savivaldybė ar jai priklausanti bendrovė.

REKLAMA

V. Banel buvo pasiūlyta kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu ir pareikalauti, kad Vilniaus savivaldybė ir „Naujamiesčio būstas” atlygintų patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Moteris rašė skundus, tyrimas buvo atnaujintas net 3 kartus, bet, nenustačius kaltininko, visus kartus buvo nutrauktas.

Kai V. Banel teismo sprendimą apskundė ketvirtą kartą – o tai jau buvo 2010-ųjų metų vidurys, Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė atnaujinti ikiteisminį tyrimą, nes byloje suėjo senaties terminas. Vilniaus apygardos teismas tų pačių metų rugsėjį patvirtino žemesnės instancijos teismo nutartį.

REKLAMA

EŽTT nusprendė, kad V. Banel neprivalėjo atskirai kreiptis į Lietuvos teismus civilinio proceso tvarka.

Valiulienė prieš Lietuvą

Dar viena Lietuvos pilietė, panevėžietė Loreta Valiulienė bylą Strasbūre laimėjo šių metų pavasarį.

Moters kryžiaus keliai po teismus iki verdikto EŽTT trūko 12 metų. Panevėžietė su Belgijos piliečiu J. H. L. susipažino gyvendama Belgijoje. Šioje šalyje abu kartu gyveno trejus metus. 2000 metais L. Valiulienė grįžo į Lietuvą, o sugyventinis atvyko jos aplankyti. Kai moteris pranešė J. H. L., kad nebenori turėti su juo jokių reikalų, vyras ėmė smurtauti prieš moterį. Moteris kreipėsi pagalbos į policiją, tačiau pareigūnai tai įvertino kaip smulkius šeimyninius nesutarimus ir patarė kreiptis į Panevėžio miesto apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka, kad smurtautojas būtų patrauktas atsakomybėn. L.Valiulienė pateikė teismo medicinos ekspertų išvadas apie patirtas traumas bei liudininkų sąrašą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo ne kartą buvo sustabdytas, o galų gale ir nutrauktas. Nors L. Valiulienė ir toliau sulaukė iš buvusio sugyventinio grasinimų, nieko nepešė ir parašiusi skundus aukštesnėms instancijoms.

2007 metais moteris su peticija kreipėsi į EŽTT dėl pažeistų jos teisių į teisingą teismą.

Šių metų kovą EŽTT pripažino, kad Lietuvos teisėsauga, vilkindama ikiteisminį tyrimą dėl smurto šeimoje atvejo, neužtikrino pareiškėjos apsaugos nuo smurto ir leido smurtautojui išsisukti nuo atsakomybės.

Tokiu būdu Lietuvos valstybė pažeidė Konvencijos 3 straipsnį, draudžiantį kankinimą, nežmonišką ar žeminantį asmens orumą elgesį. L. Valiulienei iš Lietuvos priteista 5 000 eurų kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

Aurelija ŽUTAUTIENĖ  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų