REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

JAV teisiami „Liberty Reserve“, vienos iš stambiausių pasaulio anoniminių mokėjimo sistemų, kūrėjai. Jie kaltinami finansinių sukčiavimu ir pinigų plovimu. Kova su anonimiškumu internete, ypač po Edwardo Snowdeno atskleistų dalykų, kyla į naują lygmenį, rašoma kommersant.ru.

JAV teisiami „Liberty Reserve“, vienos iš stambiausių pasaulio anoniminių mokėjimo sistemų, kūrėjai. Jie kaltinami finansinių sukčiavimu ir pinigų plovimu. Kova su anonimiškumu internete, ypač po Edwardo Snowdeno atskleistų dalykų, kyla į naują lygmenį, rašoma kommersant.ru.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Karalius Artūras

Daugiau nei 55 milijonai nelegalių operacijų, kurių vertė siekia 6 milijardus dolerių. Tai yra įspūdingas anoniminės mokėjimų sistemos „Liberty Reserve“ septynerių metų darbo rezultatas. Jos savininkas Arthuras Budovskis ir jo partneriai kaltinami sukūrę stambiausią istorijoje pinigų plovimo kompaniją. Palyginimui – tarpvyriausybinė organizacija FATF (Financial Action Task Force on Money Laundering) bendrą pinigų plovimo visais būdais apimtį vertina 2-5 proc. pasaulio BVP per metus, kas sudaro maždaug 1,38-3,45 trilijono JAV dolerių.

REKLAMA

Pati „Liberty Reserve“ istorija verta ekranizavimo, ir filmas turėtų gautis gerokai dinamiškesnis, nei, pavyzdžiui, „Socialinis tinklas“, kuriame pasakojama apie Marką Zuckerbergą.

Niujorkas, 2006 metai. Ukrainoje gimę Arturas Budovskis ir jo verslo partneris Vladimiras Kacas vengia kalėjimo – valstijos valdžia kaltina juos nelegaliomis piniginėmis operacijomis ir tarpininkavimu plaunant pinigus su internetine paslauga „Gold Age“, kurią jie valdė nuo 2002 metų. Panamoje užregistruota „Gold Age“ buvo vienas iš stambiausių tarpininkų, kuris leisdavo perkelti pinigus iš 2000-ųjų pradžioje populiarių pusiau legalių mokėjimo sistemų, tokių kaip „E-Gold“ ir „e-Bullion“ (tarpininko mokestis sudarė 4 proc.). Kaltinimuose buvo teigiama, kad „Gold Age“ iki savo griuvimo spėjo išplauti apie 30 milijonų dolerių. A. Budovskis ir V. Kacas buvo pripažinti kaltais, tačiau už grotų jų nepasiuntė – abu gavo po penkerius metus lygtinai.

REKLAMA
REKLAMA

Atsidūrę laisvėje, A. Budovskis ir V. Kacas išvyko į Kosta Riką, kur įkūrė naują internetinę kompaniją – „Liberty Reserve“. Principas toks pat: visiškas anonimiškumas (atidarant sąskaitą, buvo galima nurodyti išgalvotus duomenis) ir 5 proc. komisinis mokestis už pinigų išvedimą iš sistemos. JAV valdžia tvirtina, kad tikslinė „Liberty Reserve“ auditorija daugiausia buvo narkotikų prekeiviai, nelegalūs pornografai, programišiai, finansinių piramidžių kūrėjai, jų klientai ir netgi teroristai. Birželio pradžioje FTB pranešė, kad sulaikė tarptautinės nusikalstamos grupuotės narius. Nusikaltėliai vogdavo kreditinių kortelių, kurios buvo naudojamos internetinių pirkimų metu, duomenis. Kaip tvirtinama FTB spaudos pranešime, apie 200 milijonų dolerių sukčiai pervedė per „Liberty Reserve“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Be „Liberty Reserve“ A. Budovskio byloje figūruoja dar eilė organizacijų, tarp kurių yra ir liūdnai pagarsėjusi apsaugos struktūra „G.E.E.S.“, faktiškai asmeninė savininko gvardija. Iš viso byloje yra septyni kaltinamieji: penki jau suimti, du vis dar slapstosi. Visiems jiems gresia 25 metai kalėjimo. Tiesa, po to, kai ispanai išdavė A. Budovskį JAV teisėsaugai, apie „amžiaus procesą“ nieko negirdėti, nors praėjo jau daugiau nei mėnuo.

Nebent Yessenia Valerio Vargas, fiktyvi A. Budovskio žmona Kosta Rikoje, praėjusią savaitę pareiškė, kad pretenduoja į pusę vyro turto, apie kurio mastą sužinojo iš žiniasklaidos. 2008 metais A. Budovskis sumokėjo už štampą pase, kuris po trejų metų padarė jį Kosta Rikos piliečiu, viso labo 400 dolerių. Per kelerius santuokos metus E. Vargas, bedarbė trijų vaikų motina, matė savo „vyrą“ vos kelis kartus ir net nenutuokė, kad jis yra milijonierius. Kosta Rikos valdžia ketina anuliuoti santuoką, parduoti konfiskuotą turtą (užsienio žiniasklaida mini keturis Rolls-Royce, Mercedes ir Jaguar automobilius bei motociklą Suzuki) aukcione, kad gautus pinigus panaudotų kovai su prekyba narkotikais.

REKLAMA

Žinoma, šioje istorijoje ne tik E. Vargas jaučiasi nukentėjusi. „Liberty Reserve“ sąskaitose (jos buvo atidarytos Australijoje, Honkonge, Ispanijoje, Kinijoje, Latvijoje, Maroke, Kosta Rikoje, Rusijoje, JAV ir Kipre) gegužės pabaigoje galėjo būti iki 150 milijonų dolerių. Pretendentų į šiuos pinigus jau atsirado („Liberty Reserve“ iš viso turėjo apie milijoną klientų, 200 tūkstančių iš kurių – amerikiečiai). Pavyzdžiui, mokėjimų sistemos „ePay Cards“ vadovas Mitchellas Rossetti interviu BBC papasakojo apie sąžiningų piliečių, pasirinkusių „Liberty Reserve“ vietoje legalių analogų, milijonus. Tiesa, iš tiesų tokių sąžiningų žmonių nėra tiek daug. Dauguma žmonių anoniminius mokėjimus pasirenka, kad nereikėtų mokėti mokesčių.

REKLAMA

Birželio 3 dieną, kelios dienos po A. Budovskio suėmimo, elektroninė mokėjimo sistema „E-Gold“, nustojusi egzistuoti 2009 metais (dėl tos pačios priežasties, kaip ir „Liberty Reserve“), pradėjo rinkti paraiškas: vartotojai, kurių pinigai buvo įšaldyti kompanijos sąskaitose, iki spalio 3 dienos gali per savo paskyras pareikalauti pinigų grąžinimo.

Atskleisti kortas

Anoniminėse mokėjimų sistemose grėsmė buvo įžvelgta po tragiškų 2001 metų rugsėjo 11 įvykių JAV. Tuomet paaiškėjo, kad Al-Qaeda panaudojo elektroninius mokėjimus teroristinių išpuolių finansavimui. Jau po kelių dienų JAV buvo priimtas Patriotinis aktas – įstatymas, nukreiptas į kovą su terorizmu, kuris pasiūlė naujus instrumentus kovai su pinigų plovimu. Finansinės įstaigos įsipareigojo pranešti valdžiai apie visas įtartinas operacijas. Valdžia gavo teisę paprašyti informacijos apie bet kurį mokėjimų sistemos klientą. Europoje įvyko analogiški pokyčiai. 2001 metais Europos Parlamentas įvedė privalomos klientų identifikacijos reikalavimą, kuris galioja operacijoms, viršijančioms 150 tūkstančius dolerių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Žymiausių anonimiškumo politikos atsisakymo atveju tapo kompanijos „E-gold“ byla. Skirtingai nuo šiuolaikiniu elektroninių mokėjimų sistemų, „E-gold“ buvo sukurta ne piniginių vienetų, pririštų prie dolerio ar kitos valiutos, pagrindu. Vietoje to vartotojams buvo siūloma pirkti auksą ar kitus brangius metalus (sidabrą, platiną, paladį), kuris saugomas kompanijos „E-gold Ltd.“ Saugykloje. Savo egzistavimo piko metu sistema per metus atlikdavo transakcijų už 2 milijardus dolerių.

„E-gold“ veikla atkreipė JAV valdžios dėmesį 2005 metais. 2007 metais kompanijos savininkams pateikti kaltinimai dėl sukčių investicinių projektų, pornografijos su nepilnamečiais aktoriais gamintojų ir kitų nusikalstamų grupuočių aptarnavimo. Po metų kompanijos generalinis direktorius Douglasas Jacksonas prisipažino dėl finansinių operacijų vykdymo be licenzijos ir pinigų plovimo. Nuosprendis buvo paskelbtas 2008 metais. D. Jacksonas galėjo gauti iki 20 metų kalėjimo ir 500 tūkstančių dolerių bauda vien tik už dalyvavimą plovimo operacijose. Be to, D. Jacksonas galėjo gauti papildomus 5 metus kalėjimo ir 25 tūkstančių baudą už darbą be licenzijos. Tačiau jam buvo skirta vos treji metai lygtinai (įskaitant tris mėnesius namų arešto) kalėjimo ir 200 dolerių bauda. Kiti bylos figūrantai taip pat gavo panašias bausmes.

REKLAMA

Alternatyvos

Tačiau stambiausios anoniminių mokėjimų sistemos likvidavimas turbūt nebus toks naudingas tiesioginiams jos analogams, pavyzdžiui, „Perfect Money“. Pas jų savininkus anksčiau ar vėliau taip pat gali ateiti CŽV. Galbūt tai, kas vyksta, yra šansas decentralizuotai „Bitcoin“, kuri neturi nei savininkų, nei valdybos.

Šiuos kiberpinigus pardavėjas gauna tiesiogiai iš pirkėjo, panašiai, kaip torentų naudotojai apsikeičia serialų serijomis. Nėra nei banko, nei nebankinės kreditų organizacijos, kuri galėtų pareikalauti identifikuoti vartotojus. Nėra kam sekti, kad būtų galima pranešti apie įtartinas operacijas.

REKLAMA

Sistema sukurta pagal kriptografijos metodus, kurie garantuoja vartotojų anonimiškumą. Sukčiavimo galimybė apribota į algoritmą įdiegtą matematine tikimybe: sistema stabili iki tol, kol sąžiningi vartotojai sudaro daugumą. „Bitcoin“ sudaro skaitmeninių pardavėjų ir pirkėjų parašų seką, kurią tikrina kiekvieno vartotojo kompiuteris. Vartotojai dalyvauja apskaičiavimuose ne be reikalo – kaip atlygį jie gauna naujus „bitkoinus“. Emisija sukurta būtent taip. Projektas užprogramuotas emisijai su laiko eiga: apyvartoje niekada neatsidurs daugiau nei 21 milijonas bitkoinų. Tačiau nepatogumų vartotojams atsirasti neturėtų: bitkoinas gali būti dalomas iki begalybės.

 

 

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų