Antspaudas, kurį prezidentas Francois Hollande‘as (Fransua Holandas) pristatė sekmadienį, per Bastilijos paėmimo dieną, vaizduoja jaunatviškos Marianos biustą su žemyn krintančiais ilgais plaukais ir pakelta ranka.
"Visiems, kurie klausė, kas buvo Marianos modelis: tai kelių moterų (bruožų) mišinys, bet pirmiausia - Inos Ševčenko", - „Twitter“ parašė vienas antspaudo dizainerių Olivier Ciappa (Olivjė Siapa).
23 metų ukrainietė I.Ševčenko, kuriai Prancūzija suteikė politinį prieglobstį, vadovauja „radikalių feminisčių“ organizacijos „Femen“ Prancūzijos skyriui. Ši grupė garsėja protestais išsirengus nuogai iki pusės – prieš seksualinį moterų išnaudojimą, seksizmą ir religines institucijas.
Prancūzijos dešiniųjų Krikščionių demokratų partija paragino boikotuoti naująjį antspaudą.
Pirmadienį kilus bruzdesiui kalbėdamasis su AFP O.Ciappa pakartojo, kad Marianos portretą įkvėpė "realių žmonių mišinys“.
Be I.Ševčenko jis taip pat paminėjo aktorę Marion Cotillard (Marion Kotijar) ir teisingumo ministrę Christiane Taubira (Kristian Tobira). Antspaudą jis kūrė kartu su menininku Davidu Kawena (Davidu Kavena).
"Man Mariana, kuri vaizduojama nuogomis krūtimis, tikriausiai būtų 1789-ųjų (Prancūzijos revoliucijos metų) „Femen“, nes ji kovojo už Respublikos vertybes: laisvę, lygybę ir brolybę“, - sakė O. Ciappa.
"Ina yra vienintelė ne prancūzė tarp tų, kurios mane įkvėpė", - pridūrė jis.
I.Ševčenko AFP sakė nežinojusi, kad įkvėpė antspaudo kūrėjus.
"Prancūzija visuomet pripažindavo moterų kovą ... (Tai) simbolis visam pasauliui", - sakė ji.
Mariana nebuvo realus asmuo, tačiau tapo Prancūzijos revoliucijos ir laisvės simboliu, įkvepiančiu nesuskaičiuojamą daugybę skulptūrų ir paveikslų.
Su kepuraite ir visuomet – nuogomis krūtimis, ji jau daug dešimtmečių yra ir Prancūzijos antspaudų piešinys, o menininkų reguliariai paprašoma sukurti naujas šio revoliucijos simbolio versijas.
Mariana galbūt labiausiai žinoma kaip moteris, mojuojanti Prancūzijos vėliava garsiajame Eugene’o Delacroix (Eženo Delakrua) paveiksle "Tautą vedanti Laisvė“ ( La Liberte guidant le peuple ). 2008 metais Ukrainoje įsteigtos „Femen“ protestai daug kur provokuoja prieštaringus vertinimus; taip pat - ir Tunise, kur trys europietės buvo nuteistos kalėti už savo krūtų apnuoginimą viešoje vietoje.
Ta protesto akcija buvo surengta siekiant pademonstruoti paramą suimtai „Femen“ aktyvistei tunisietei. Atsiprašiusios europietės buvo paleistos.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
