Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius pridūrė, kad eismo įvykių skaičius taip pat sumažėjo beveik šimtu. Neblaivių vairuotojų padarytų eismo įvykių taip pat užregistruota beveik 50 mažiau.
„Statistiškai žiūrint situacija nėra bloga, tačiau tokie įvykiai, kaip kelyje „Via Baltica“, Kaune ar Biržuose – sukelia tarp visuomenės narių didelį atgarsį ir nepasitenkinimą. Ir, žinoma, nubraukia visus rezultatus, kuriuos iki tol pavyko pasiekti įvairiomis priemonėmis“, - sakė G. Aliksandravičius.
Anot jo, pagrindinė avarijų priežastis liko ta pati – nesugebama tinkamai įvertinti situacijos ir išvažiuojama į priešpriešinę eismo juostą: „Ypač skaudžios pasekmės būna, kai neapgalvotą lenkimo manevrą atlieka sunkiasvorė transporto priemonė, kuri trenkiasi į kitą sunkvežimį arba lengvąjį automobilį.“
Anot G. Aliksandravičiaus, krašto magistraliniuose keliuose situacija yra gera: „Nors ten leidžiamas greitis yra didžiausias, tačiau žmonės dažnai važiuoja lėčiau nei galėtų. Greičiausia, kad ne paskutinį vaidmenį atlieka ir kuro sąnaudos. Taupydami žmonės važiuoja lėčiau ir nerizikuoja savo bei kitų asmenų gyvybėmis.“
Balsas.lt pašnekovas pridūrė, kad situacija keliuose gerėja dėl įvairių priežasčių: „Automobiliuose pradėtos diegti pažangios saugumo sistemos, pagerėjo kelių būklė ir, turbūt svarbiausia priežastis, išaugo vairuotojų sąmoningumas.“
Spręsti kelių pažeidėjų problemas vien griežtesnėmis baudomis, anot G. Aliskandravičiaus, ne itin pasiteisinantis sprendimas.
„Baudos toli gražu ne visada veikia. 2000 metais buvo sugriežtinta atsakomybė už tam tikrus KET pažeidimus. Būtent tais metais avaringumas buvo gana žemas, bet vėliau pradėjo augti“, - sakė G. Aliksandravičius. Anot jo, tik kompleksinė sprendimų visuma padėtų dar labiau sumažinti avaringumą Lietuvoje.
