REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

 

Vidutiniškai beveik pusė visų oro uosto pajamų atkeliauja iš komercinės veiklos, kuri nesusijusi su oro kelionėmis, todėl tik pasiekus tam tikrą keleivių srautą galima tikėtis, kad oro uostas neš pelną, mano Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI) Europoje generalinis direktorius Olivieris Jankovecas.

REKLAMA
REKLAMA

 

Daugiau nei 52 valstybių oro uostų interesus atstovaujančios organizacijos vadovo nuomone, pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) Tarybai suteiks Lietuvai daugiau supratimo apie oro uostų veiklą ir potencialą jų naudą šalies ekonomikai. „Net 80 proc. visų aviacijos industriją reguliuojančių įstatymų atkeliauja iš Briuselio, todėl pirmininkaujant Lietuvai ir jūsų pareigūnai galės aiškiau suprasti vidines sroves“, – pasakojo ACI vadovas.

REKLAMA

Oro uostų veikla kinta

O. Jankoveco teigimu, ES diegiama visuotinė rinkos liberalizacija lėmė oro uostų veiklos pokytį. Jei anksčiau oro uostai veikdavo kaip valstybės finansuojama maršruto stotelė, skirta aptarnauti nacionalines oro linijas, šiuo metu oro uostai veikia kaip komerciniai objektai.

„Didžiausias ir daugiausia įtakos turėjęs pokytis – oro linijoms suteikta galimybė rinktis oro uostą. Tai panaikino egzistavusį tiesioginį ryšį tarp nacionalinio vežėjo ir vietinio oro uosto“, – aiškino O. Jankovecas.

REKLAMA
REKLAMA

ACI vadovas pridūrė, kad oro linijos renkasi oro uostus, todėl, jei nėra pasitenkinimo oro uosto veikla arba pasirinktos krypties pelningumu, jos gali tiesiog pasirinkti naują kryptį ar oro uostą.

Jungimąsi vertina teigimai

O. Jankovecas, paklaustas kaip vertina Lietuvos oro uostų jungimąsi, atsakė, kad tai labai sveikintinas žingsnis. „Konkurencija tarp oro uostų suteikia konkurencinius svertus oro linijoms, todėl šios gali kelti savo sąlygas. Tuo tarpu susijungimas leis vadeles perimti atgal į oro uostų rankas, kurie yra suinteresuoti ne tik pelnu, bet ir valstybės gerove“, – pasakojo ACI vadovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pašnekovas ragino tinkamai įvertinti oro uostų indėlį į valstybių ir miestų ekonomiką. „Frankfurto oro uostas yra vienas didžiausių darbdavių Vokietijoje, Paryžiaus oro uostas tiesiogiai ir netiesiogiai sukuria daugiau nei 300 tūkst. darbo vietų, o Atėnų oro uostas sukuria daugiau nei 2 proc. visos Graikijos BVP“, – pasakojo O. Jankovecas. Pastarasis pridūrė, kad norint kurti tvarų ir pelningą oro uostą, privalu skirti dėmesio plėtrai.

ACI vadovas išreiškė viltį, kad supratus oro uostų svarbą, bus palengvinta mokestinė ir administracinė našta. „Įstatymų leidėjai turėtų adekvačiai vertinti oro uostų reguliaciją, kurios perteklius šiuo metu sudaro kliūtis aviacijos industrijos indėliui į ekonomiką augti. „Reikėtų atsisakyti aviacijos mokesčių ir mažinti bet kokią administracinę naštą“, – sakė ACI vadovas.

REKLAMA

Svarbiausia – dydis

ACI vadovas Vilniaus oro uoste susirinkusiems žurnalistams pasakojo, kad skirtingai nuo vyraujančios nuomonės, didelę dalį oro uosto pajamų sudaro lėšos, gautos už komercinę veiklą, nesusijusią su keleivių pervežimu.

„Vidutiniškai 41 proc. oro uosto pajamų gaunama iš komercinės veiklos, kaip mažmeninė prekyba, reklama ar bendradarbiavimas su viešbučiais. Didžiąją dalį komercinių pajamų sudaro oro uostose įsikūrusios parduotuvės, todėl keleivių kiekis yra labai svarbus faktorius augimui“, – aiškino O. Jankovecas.

REKLAMA

Anot ACI vadovo, iššūkiai mažoms šalims susiję su tuo, kad oro uostai būna per maži, kad pritrauktų pakankamai kapitalo, jog būtų plečiama infrastruktūra. Kadangi didelė dalis oro uostų pelno ateina iš komercinės veiklos, galioja principas, kad didesni oro uostai daugiau uždirba.

Pastarasis pridūrė, kad būtent šioje vietoje išryškėja keleivių srauto svarba. Esą komercinės pajamos tiesiogiai susijusios su oro uoste apsilankiusių keleivių skaičiumi, todėl nedideliems oro uostams išsilaikyti pakankamai sunku.

„Net 42,5 proc. Europos oro uostų yra nuostolingi, o Vilniui tas ypatingai aktualu, nes dažniausiai nuostolius neša mažesnis regioniniai oro uostai, nesugebantys pritraukti pakankamai keleivių“, – teigė O. Jankovecas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ateitis Azijoje

Kalbėdamas apie aviacijos industrijai kylančius iššūkius, ACI vadovas teigė, kad Vakarams teks užleisti rinkos lyderių vaidmenį Azijos oro uostams ir vežėjams. „Reikia susitaikyti su tuo, kad visą aviacijos istoriją dominavusios Europa ir JAV apleis savo pozicijas. Prognozuojama, kad per dešimtmetį pervežamų keleivių skaičius Azijoje padidės daugiau nei du kartus ir pranoks Europos ir JAV srautą kartu sudėjus“, – sakė ACI vadovas.

Vis dėlto prognozuojama, kad už penkiolikos metų 12 proc. keleivių pasiūlos nebus išpildyta dėl oro uostų pajėgumų stokos, kuri kyla dėl per menkų investicijų. O. Jankoveco teigimu, būtent todėl reikia skatinti investicijas į infrastruktūros kūrimą. Pašnekovas pastebėjo, kad per artimiausius ketverius metus Europos oro uostai infrastruktūros gerinimui ketina skirti bemaž 30 mlrd. eurų (103 mlrd. litų).

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų