Anonimiškumą sukčiams leidžia išlaikyti išankstinio mokėjimo SIM kortelės. Vienas elementariausių būdų užkirsti kelią sukčiams anonimiškai pirkti tokias korteles – registruoti perkančiųjų asmens duomenis. Tokia sistema yra naudojama kai kuriose užsienio šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Vokietijoje, Norvegijoje, Australijoje.
Nuomonės išsiskiria
Lietuvos didžiųjų operatorių požiūris į tai, ar reikėtų tokios sistemos, skiriasi. Vienintelė „Bitė“ pasisako už tai, kad būtų registruojami perkančiųjų išankstines mokėjimo korteles duomenys.
„Registracija galbūt nepadės išvengti nusikaltimų (ne tik telefoninio sukčiavimo, bet ir kitų), bet sumažins jų skaičių, – teigia Laura Bielskė, „Bitės“ atstovė ryšiams su visuomene. – Vis dėlto anonimiškumą išsaugoti būtų įmanoma, pavyzdžiui, atsivežant SIM kortelių iš kitų šalių, kur jos neregistruojamos ir kuriose veikia „roaming“ paslauga.“
„Tele2“ atstovai negali tiksliai pasakyti, ar pritaria šiai priemonei, nes Lietuvoje nėra apskaičiuotos tokios priemonės sąnaudos ir teikiama nauda. „Esame nei už, nei prieš tokius pasiūlymus, kokie jie yra dabar, – aiškina „Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalims Andrius Baranauskas. – Mes nežinome, ar tokios priemonės būtų naudingos. Reikėtų atlikti išsamesnę analizę. Taip pat pravartu pažiūrėti į šalių, kurios turi tokią sistemą, patirtį. “
Pasak A. Baranausko, didieji operatoriai, be abejonės, patirtų didelių sąnaudų. Reikėtų registruoti ne tik tuos, kurie įsigyja korteles, bet ir jas jau turinčius asmenis. Tokių yra per milijoną. „Reikėtų skirti papildomai laiko, papildomai darbuotojų. Jeigu valstybė įvestų tokią sistemą, ji ir turėtų padengti tas išlaidas“, – sako „Tele2“ atstovas.
Problemų neišspręstų
„Omnitel“ mobiliojo ryšio operatorius į tokius siūlymus reaguoja priešiškai. „Mūsų nuomone, išankstinio mokėjimo abonentų registracija neišspręstų visų problemų dėl mobiliojo ryšio paslaugų naudojimo anonimiškai, siekiant nusikalstamų tikslų“, – leidiniui „Ekonomika.lt“ sako Tadas Jackus, „Omnitel“ išorinės komunikacijos vadybininkas.
Jis, kaip ir „Bitės“ atstovė, teigia, kad šią sistemą sukčiai galėtų apeiti įsiveždami kortelių iš užsienio, kur nėra privaloma registracija. Lietuvoje vartotojas taip pat gali įsigyti neribotą skaičių išankstinio mokėjimo kortelių, o jas registruoti per statytinį asmenį ir naudoti sukčiavimui.
„Be to, privaloma registracija gerokai pailgintų išankstino mokėjimo pakuotės pardavimo laiką, nes pardavėjas turėtų patikrinti abonento tapatybę, kur nors ją užfiksuoti, o vėliau perduoti paslaugos teikėjui, – aiškina T. Jackus. – Dėl to pirmiausia neišvengiamai kiltų paslaugos kaina, be to, kai kuriose prekybos vietose, pvz., didžiųjų prekybos centrų kasose, kur ypač svarbus vieno kliento aptaravimo prie kasos laikas, išankstinio mokėjimo kortelės išvis gali būti nebeparduodamos.“
„Omnitel“ atstovas taip pat teigia, kad įvedus tokią sistemą turėtų būti numatytas papildomų operatorių išlaidų kompensavimo mechanizmas.
Atpažįstamas elgesys
Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narys Remigijus Šimašius, kartu su partijos kolega Vitalijumi Galiumi siūlantis teisės aktus kovai su telefoniniais sukčiais, taip pat netiki kortelių registracijos nauda.
„Taip, tai apsunkintų sukčių gyvenimą, kaip ir kiekvieno kito žmogaus gyvenimą, – savaitraščiui sakė R. Šimašius. – Norint sukčiauti šitas sprendimas būtų apeinamas pora ėjimų. Būtų galima tiesiog asocialaus žmogaus paprašyti nupirkti kortelių. Tad, manau, kovoti su sukčiais galima paprastesniais būdais.“
Vienas iš tokių būdų – algoritmų naudojimas siekiant atpažinti sukčiaus telefoną. „Yra labai aiškūs sukčių elgesio modeliai, pagal kuriuos galima nustatyti algoritmus. Juos būtų paprasta suprogramuoti telefonų operatorių sistemoje ir jie leistų atpažintį galimą telefoninį sukčių“, – teigia R. Šimašius.
Pasak Seimo nario, suveikus algoritmui, duomenys būtų perduodami policijai. Arba, pranešus, kad kilo įtarimas dėl tam tikro numerio, jis būtų blokuojamas, o atblokuoti jį būtų galima tik nuėjus pas tinklo operatorių. „Kad toks algoritmas tiks nesukčiaujančiam žmogui, tikimybė maža, o sukčiui apgauti algoritmą – neįmanoma“, – tiki R. Šimašius.
Apribojimai kalėjimams
T. Jackus teigia, kad „Omnitel“ pritaria R. Šimašiaus ir V. Gailiaus pasiūlytoms priemonėms nedelsiant blokuoti išankstinio mokėjimo SIM korteles. Pasak jo, taip pat reikėtų kovoti su sukčiavimu telefonais iš įkalinimo vietų.
Apie 70 proc. telefoninių sukčių yra kaliniai arba neseniai į laisvę išėję asmenys, rodo „Swedbank“ užsakymu „Sprinter“ atliktas tyrimas. Pasak „Bitės“ atstovės L. Bielskės, buvo skelbiama, kad per metus įkalinimo įstaigose rasta 8 tūkst. telefonų.
Tiek „Omnitel“, tiek „Bitės“ atstovai yra už tai, kad laisvės atėmimo įstaigose būtų įdiegta ryšio slopinimo įranga. „Dar viena priemonė – didesnė daiktų, patenkančių į kalėjimus, kontrolė“, – sako L. Bielskė.
Policija nori registracijos
Komentuodama išsakytą nuomonę dėl SIM kortelių registravimo problemų, Policijos departamento atstovė ryšiams su visuomene Lina Nemeikaitė teigia, kad Lietuvos policija vis dėlto remia iniciatyvas, susijusias su išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimu. Taip policijai būtų lengviau rinkti duomenis.
„Situacija, kai ryšio tinklų operatoriai neprivalo kaupti šių paslaugų vartotojų duomenų ir juos teikti atitinkamoms institucijoms, apsunkina ir sulėtina vykdomus operatyvinius ir ikiteisminius tyrimus, – aiškina L. Nemeikaitė. – Minėtų kortelių naudotojų asmenybėms nustatyti gaištamas laikas, o surinkti duomenys praranda aktualumą.“
Pasak Policijos departamento atstovės, prievolė registruoti išankstinio mokėjimo SIM kortelių vartotojus ne tik palengvintų sunkių nusikaltimų tyrimą, bet ir sumažintų poreikį naudoti kitus tyrimo veiksmus, pavyzdžiui, atsekti IMEI kodą ar vykdyti slaptą stebėjimą.
Sukčiavimo mastai
21 proc. Lietuvos gyventojų yra sulaukęs telefoninių sukčių skambučių, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas
Devynios iš dešimties apie sukčiavimą pranešusių aukų – moterys
28,5 proc. sukčių apsimeta esantys pareigūnais, po 12 proc. – šeimos nariais arba finansinių institucijų darbuotojais
Telefoniniams ir elektroniniams sukčiams pavyksta apgauti žmogų tik 1 kartą iš 50
