Paryžiaus Ouest Nanterre La Défense universiteto profesorius Eric Millard ir jo kolegė Laurie Marguet gilinasi į žmogaus teisių, diskriminacijos, lyčių lygybės klausimus savo šalyje ir pastebi, kad tai labiausiai siejasi su moraliniais dalykais, istorija, kultūrinėmis tradicijomis kiekvienoje valstybėje. Teisės ekspertai iš Prancūzijos lankėsi Vilniaus universiteto Teisės fakultete (VU TF) ir vedė praktinius užsiėmimus Europos teisės vasaros mokyklos studentams. Kartu jie dalijosi mintimis apie žmogaus teisių ir lygybės situaciją Europos Sąjungoje (ES) ir Prancūzijoje, o kuo ji skiriasi nuo situacijos Lietuvoje komentavo VU TF dekanas prof. Tomas Davulis.
Žmogaus teisės ES – valstybių vidaus politikos įkaitas?
Šiais metais Europos teisės vasaros mokyklos raktiniai žodžiai – harmonizacija ir nacionalinė tapatybė. Pasak prof. Eric Millard, žvelgiant iš ES perspektyvos, rasti optimalų santykį tarp šių dviejų reiškinių – gana sudėtinga. Pirmiausia dėl to, jog egzistuoja bendras ES mechanizmas, turintis skirtingus efektus kiekvienai jos narei. Tačiau nemaža dalis Europos valstybių buvo paveiktos ekonominės krizės, tad, jo nuomone, po truputį jos tampa mažiau vieningos negu buvo iki tol. Todėl ir šiandien stengiantis palaikyti harmoniją Sąjungos viduje, apie tai yra paprasčiau kalbėti nei padaryti.
Vienas tokių sudėtingų aspektų – žmogaus teisės. Su lyčių lygybe susijusi situacija Europoje, profesoriaus vertinimu, labai skirtinga: „Tai siejasi su moraliniais dalykais, istorija, kultūrinėmis tradicijomis kiekvienoje valstybėje. Atskira šalis šiais jautriais klausimais turi skirtingas vizijas. Taip kartais susiduriama su prieštaravimais tarp to, kokie reikalavimai, susiję su žmonių diskriminacija, lygybe, būna keliami Europos Žmogaus teisių teisme (EŽTT) ir kokie demokratiniai sprendimai priimami tam tikrose valstybėse. Situacija gana sudėtinga daugelyje šalių, kadangi politikai nevisada linkę reaguoti ir pritarti EŽTT priimamiems nutarimams.“
Prancūzijos teisės ekspertui buvo linkęs pritarti ir Lietuvos situaciją komentavęs VU TF dekanas. Darbo teisės eksperto nuomone, mūsų šalyje politiniam lygmeny irgi dažnai girdima apie tai, kad visos europinės normos, susijusios su žmogaus teisėmis, lygiateisiškumo principu, nediskrimavimu, įgyvendintos, visi reikalingi įstatymai priimti. Ir tai yra tiesa. Bet, T. Davulio teigimu, faktas, jog lygių galimybių klausimų ir tokių bylų teismuose beveik nėra, rodo tas normas esant labiau „popierinėmis“. Jo įsitikinimu, tik per bylų praktiką galima patikrinti realų veikimą.
Kalbant apie dabartinę situaciją Prancūzijoje, profesorius E. Millard visgi užsiminė, kad, nors ir egzistuoja įvairios nusistovėjusios moralinės vertybės, tradicijos, tai nebūtinai reiškia lėtą evoliuciją žmogaus teisių klausimo aspektu. Kaip pavyzdį jis pateikė neseniai Prancūzijos parlamente priimtą statutą, kuriuo buvo nuspręsta leisti tuoktis tos pačios lytinės orientacijos asmenims. Šioje vietoje jis įžvelgė dvi nagrinėjamos temos puses. Viena vertus, buvo sulaukta itin audringos reakcijos iš oponentų, tokių, kaip krikščioniškoji bažnyčia, virš milijono protestuotojų išėjo į gatves reikšti savo nepasitenkinimo priimtu sprendimu.
Tai akivaizdžiai parodo, kad tema labai jautri ir jo šalyje. Kita vertus, parlamentas kartu priėmė ir administracinį nutarimą, kuris apribojo homoseksualių žmonių teisę tuoktis – jiems nebuvo leista tai daryti su tam tikrų valstybių gyventojais. Tokiu sprendimu yra siekiama išvengti asmenų, norinčių pasinaudoti santuokos institucija tam, kad gautų Prancūzijos valstybės pilietybę ar apskritai turėtų galimybę įsikurti kur nors Europoje. Taigi, anot profesoriaus, tokio tipo problemos yra gana ginčytinos įvairiose valstybėse, nepriklausomai nuo jų dydžio, išsivystymo lygio ar kitų aplinkybių.
Lyčių lygybė darbo aplinkoje
Profesoriaus kolegė Laurie Marguet pabrėžė, kad, kai kalbama apie žmogaus teises, vis dėlto ES galima pastebėti ir nemažai teigiamų pokyčių. Jos nuomone, nemenka pažanga matoma sprendžiant lyčių lygybės darbo aplinkoje klausimus, direktyvos skatina gerinti ES valstybėse egzistuojančius darbo santykius.
Prof. E. Millard nuomone, teisiškai nemažai nuveikta dėl lyčių lygybės darbo aplinkoje – bent jau, kai kalbama apie bendrą ES suvokimą šios temos atžvilgiu. Jis atkreipė dėmesį į Europos teisės mokyklos Lietuvoje įkūrėjų Prancūzijos ir Vokietijos pavyzdį. Čia yra įsigaliojusi, palyginus, panaši tvarka: abejose valstybėse teisiškai egzistuoja visiška lygybė. Tiek moterys, tiek vyrai turi vienodas teises į tokius pat atlyginimus, vienodas galimybes dirbti ir pan. Tačiau skirtumas išryškėja dėl tradicijų, visuomenės, švietimo, kai moterys iš tikrųjų negauna vienodos teisėtos atsakomybės, pareigų ir jas atitinkančių atlyginimų. Pasak profesoriaus, nereikia žvalgytis toli ieškant tokios padėties pavyzdžių – daugelyje šiuolaikinių įmonių dirba sekretorės, kurios dažniausiai būna moteriškosios lyties, o dauguma tokių įmonių vadovų – vyrai.
Profesoriui iš Prancūzijos linkęs pritarti ir prof. T. Davulis. Jis pažymi, kad lyčių lygybės klausimas darbo užmokesčio atveju – europinė problema. Eurostato duomenimis, nepaisant tam tikros pažangos, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas tebėra didelis, t. y. moterims mokama vidutiniškai 17 proc. mažiau nei vyrams. Šiuos skirtumus gali lemti ir objektyvūs veiksniai, pvz., darbo laiko, patirties, kvalifikacijos, išsilavinimo, bet nemaža dalis – ir tikros diskriminacijos požymiai. Apskritai Lietuva šioje srityje balansuoja ties ES vidurkiu, tačiau atskiruose sektoriuose – finansų, draudimo – diskriminacija dėl užmokesčio siekia net 45 proc. Todėl už dirbtinumą kritikuojamos kvotos kai kuriuose sektoriuose galėtų būti ir naudingos.
Tad pagrindinis klausimas – kaip galima būtų padėti moterims siekti tokių pat karjeros aukštumų – išlieka aktualus ir šiomis dienomis.
