Janina ŠAPARNIENĖ
Per pastaruosius porą metų teismuose Pakruojo rajono savivaldybės Administracija išleido daugiau kaip 40 tūkstančių litų.
Brangus vaistinės bankrotas
Brangiausiai, per 32 tūkstančius litų, atsiėjo praėjusių metų pabaigoje pralaimėta byla dėl bankrutavusios Linkuvos vaistinės, kurios akcijos priklausė Savivaldybei.
Ne vienerius metus nuostolingai dirbusiai vaistinei paskelbus bankrotą, bankroto administratorius Savivaldybei pareiškė daugiau kaip 94,6 tūkstančio litų ieškinį: vaistininkai buvo prasiskolinę farmacijos bendrovėms, kitiems kreditoriams.
„Anksčiau bankrutuojančių įmonių akcininkai neatsakydavo už jų įsipareigojimus. O Linkuvos vaistinės bankroto byla buvo nagrinėjama tuo laiku, kai pradėjo formuotis nauja teismų praktika ir akcininkams jau reikėjo atsakyti už bankrutuojančias bendroves“, – aiškino Savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėja Asta Jakaitytė.
Su bankroto administratoriumi buvo sudaryta taikos sutartis ir sulygta, kad savo vaistinės kreditoriams Savivaldybė sumokės 30 tūkstančių litų. Dar du tūkstančius litų kainavo samdyto advokato paslaugos.
Pasak A. Jakaitytės, bankroto bylos nagrinėjimo metu persipynė ne vienas įstatymas, todėl prireikė tokių bylų praktikos turinčio teisininko. Jaunai Savivaldybės juristei jos stigo.
Teismuose – bylos su darbuotojais
Antroji pagal brangumą – užpernai Savivaldybės pralaimėta byla iš darbo atleistam buvusiam Guostagalio seniūnui Juozui Zgrabskiui.
Teismas jo į darbą negrąžino, tačiau priteisė 12 tūkstančių litų už priverstinę pusės metų pravaikštą.
2400 litų teismo išlaidų rajono biudžetui jau kainavo bylinėjimasis su Pakruojo visuomenės sveikatos biuro direktore Laima Miežiene.
Su šia darbuotoja bylos dar nesibaigė.
Pakruojo rajono apylinkės teismas panaikino pernai jai skirtas nuobaudas – pastabą ir papeikimą – ir buvo priteisęs 4000 litų neturtinės žalos atlyginimo.
Direktorė už darbdavių veiksmus, jos teigimu, pakenkusius sveikatai, siekė prisiteisti 10 tūkstančių litų.
„Savivaldybė sprendimą apskundė. Šiaulių apygardos administracinis teismas paliko galioti jo dalį, panaikinusią drausmines nuobaudas L. Miežienei. O dalį, kuria buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas – panaikino. Teismas motyvavo, kad direktorės sveikatos sutrikimai atsirado ne dėl darbdavio, o jos pačios elgesio. Ir kad biuro vadovė turi prisiimti atsakomybę už mikroklimatą kolektyve“, – informavo A. Jakaitytė.
Šiuo metu teisme nagrinėjama dar viena civilinė Savivaldybės byla prieš L. Miežienę: siekiama susigrąžinti dalį darbo užmokesčio (1700 Lt), kurį Savivaldybės kontrolieriai įvertino kaip direktorės išsimokėtą nepagrįstai.
