Lukiškių aikštė susiformavo XX-tojo amžiaus pradžioje. 1953-čiaisiais čia buvo pastatytas paminklas bolševikų vadui Leninui, kuris 1991 m. buvo nugriautas. Prabėgus 22 m. aikštė vis dar nesutvarkyta ir šiuo metu atrodo taip: suoliukai sukiužę, žibintai sudaužyti, alyvų krūmai išlūžę, iš grindinio želia žolė, visai panaši į kviečių želmenis, pasodintus vietoje gėlių klombos.
Konkursas Lukiškių aikštei pertvarkyti įvyko prieš dvejus metus. Jį laimėjo architekto Rolando Paleko pateiktas projektas „Ramybė“, pagal kurį aikštė neteks žaliųjų vejų, o bus grįsta, aplinkui bujos senųjų liepų žiedas, o vidinė aikštės erdvė bus šiek tiek pastumta į Katedros pusę. Pertvarkytoje aikštėje stovės ir paminklas Lietuvos laisvės kovotojų atminimui įamžinti.
„Mūsų projekto vienas iš svarbiausių dalykų buvo tai, kad paminklas, ar akcentas, ar memorialas būtų ne centre, ne dominuotų, o būtų greta, kad šioje erdvėje derėtų atmintis ir šiandiena, kad jeigu vyks koncertas, jis neturėtų vykti kaip nors nepatogiai aplink paminklą, o tiesiog būtų pakankamai erdvės vykti greta“, – aiškina architektas Rolandas Palekas.
Kultūros ministerijos skelbtas konkursas Lietuvos laisvės kovotojų atminimui įamžinti baigėsi balandį. Jam pateikti 28 darbai, iš kurių konkurso sąlygas atitiko 18 projektų. Pateikti projektai turėjo atitikti tam tikras sąlygas.
„Turi būti tam tikri užrašai, įvardinantys tam tikrus laikotarpius , t. y. ugnis – kaip viso šito dalyko simbolis, nacionalinis simbolis ir nežinomo partizano kapas. Šitos visos taisyklės buvo aptartos ir surašytos kaip sąlygos“, – sako kultūros viceministras Darius Mažintas.
Ketvirtadienį Kultūros ministerijoje vyko vieša diskusija dėl Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje. 7 ekspertų komisija geriausią projektą turėtų išrinkti ir paskelbti jau liepą.
Virginija MOTIEJŪNIENĖ, LRT televizijos naujienų tarnyba
