Eurazijos ekonominės komisijos sukūrimas reiškia, kad Lietuvos eksportuotojams ir vežėjams tarptautinės prekybos ir muitų kausimus teks spręsti ne su vienos valstybės – Rusijos, Baltarusijos ar Kazachstano – institucijomis, o su Eurazijos ekonomine komisija (EEK), teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinio direktoriaus pavaduotojas Gintaras Morkis, komentuodamas šių šalių planus sukurti bendrą Eurazijos ekonominės sąjungos prekybos erdvę bei planuojamus muitų sąjungai priklausančių šalių muitų tarifų politikos pakeitimus.
G. Morkis: tai logiškas žingsnis sukūrus Muitų sąjungą
Po penktadienį LPK vykusio susitikimo su Rusijos Federacijos, Baltarusijos ir Kazachstano atstovais, kuriame pastarieji ir pristatė planus sukurti vieningą Eurazijos ekonominės sąjungos (EES) prekybos erdvę bei kitus planus, balsas.lt žurnalistams G. Morkis pabrėžė, kad eksporto srityje dirbantiems Lietuvos verslininkams teks bendrauti būtent su Eurazijos komisija, „kuri kalba už visas tris šalis“.
Priminęs, kad muitų sąjunga – jau įvykęs faktas, o netarifiniai barjerai bei fitosanitariniai klausimai taip pat yra derinami, jis sakė, kad pastarasis visų trijų šalių atstovų vizitas į Lietuvą bei susitikimas su į Rusiją eksportuojančių įmonių atstovais rodo, kad „veikiama konsoliduotai“.
„Tai logiška. Kadangi yra Muitų sąjunga, ji turi turėti instituciją, kuri atsako už visas tris šalis. Tačiau mažai kas žino, kaip veikia EEK. Jie atvažiavo, sakyčiau, propagandiniais tikslais – siekdami išaiškinti, kokia jos vieta besiformuojančios Eurazijos sąjungos struktūroje, ypač tarptautinės prekybos srityje“, – aiškino G. Morkis. Bet nieko naujo, jo teigimu, svečiai nepasakė – tik išaiškino Lietuvos vežėjams, eksportuotojams ir gamintojams, kaip veikia pati sistema ir su kuo galima būtų kalbėtis iškilus tam tikroms problemoms: kreiptis ne į Baltarusijos ar Rusijos institucijas, o kalbėti tiesiai su EEK departamentais, kurie atsakingi už tam tikras sritis.
EEK Muitinės tarifinio ir netarifinio reguliavimo departamento direktorius Vitalijus Gudinas po susitikimo su Lietuvos verslininkais žurnalistams aiškino, kad Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano muitų sąjunga leido sukurti vieningas prekybos su kitomis šalimis taisykles, o ateityje bus žengiama dar toliau.
„Tai supaprastina trečiųjų šalių prekių įvežimą į mūsų šalių rinkas, nes bet kuri šalis, ateidama į Rusijos rinką, tokiomis pačiomis sąlygomis automatiškai ateina ir į Baltarusijos bei Kazachstano rinką“, – aiškino V. Gudinas. Priminęs, kad iš dalies tai jau veikia nuo 2011 metų vidurio, jis pridūrė, kad siekiama kuo greičiau suvienodinti likusias taisykles Muitų sąjungai priklausančiose šalyse.
Pagalbos prašo, bet nuolaidų nežada
„Ši jų sistema kuriama panašiais principais į Europos Sąjungos (ES)“, – pridūrė LPK atstovas, primindamas, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino planuose yra siekis sukurti Eurazijos sąjungą „su parlamentu, taryba, komisija“.
Pasak G. Morkio, dialogo su ES institucijomis ir Europos Komisija EES iniciatoriams nesiseka užmegzti, nes „kol kas ES institucijų laikysena šio darinio atžvilgiu yra kaip stebėtojo“, todėl svečiai prašo padėti jiems užmegzti šį dialogą. Tačiau G. Morkis abejojo, ar Lietuvai to imsis. Kita vertus, pabrėžė jis, iš šių trijų šalių vienintelė Rusija yra Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narė (Kazachstanas šiuo metu derasi dėl galimybės tapti PPO nariu – red. past.), o Eurazijos komisijos vaidmuo yra labai menkas. Paklaustas, ar prašydami pagalbos svečiai pasiūlė kokių nors muitų tarifų nuolaidų Lietuvai, LPK atstovas atsakė neigiamai.
Vertina skeptiškai
Eurazijos muitų sąjunga, kuriai dabar priklauso Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas, pastaraisiais metais tapo vienu iš Maskvos prioritetų. Rusija siekia, kad iki 2015 metų ji peraugtų į Eurazijos ekonominę sąjungą (EES).
Tačiau posovietinėje erdvėje daugiausia Rusijos iniciatyva kuriamą EES Vakarų Europos ir JAV politologai vertina skeptiškai.
Kad rimtai svarstyti EES projekto neverta, neseniai teigė ir Rusijos ekonomistas Vladimiras Milovas. Jis teigė nemanantis, kad EES galima vertinti kaip stabilų darinį, nes jį drasko rimtos vidaus problemos, o pačioje Rusijoje, kuri laikoma šio projekto ašimi, integracijos su dabartiniais partneriais Baltarusija ir Kazachstanu poreikis yra labai menkas.
