REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Norime tapti kirpyklų ir kepyklų šalimi ar didžiausią pridėtinę vertę kuriančių intelektinių paslaugų bei produktų rinka? Ar turime potencialo tapti lietuviškuoju Singapūro fenomenu? Ar galėsime sukurti tris kartus didesnį BVP vienam gyventojui, negu sukuriama dabar?

Norime tapti kirpyklų ir kepyklų šalimi ar didžiausią pridėtinę vertę kuriančių intelektinių paslaugų bei produktų rinka? Ar turime potencialo tapti lietuviškuoju Singapūro fenomenu? Ar galėsime sukurti tris kartus didesnį BVP vienam gyventojui, negu sukuriama dabar?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Iš trijų klasikinių gamybos veiksnių – žemės, darbo, kapitalo, lemiančių ekonominę pažangą, esminiu tampa žmogiškasis – intelektinis veiksnys. Ar pakankamai skiriame dėmesio šio ekonominio išteklio efektyviam panaudojimui Lietuvoje? Kaip galime padidinti jo efektyvumą ir investicinę grąžą?“ – klausia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Verslo vadybos fakulteto dekanė doc. dr. Jelena Stankevičienė.

REKLAMA

Iš geriausiai apmokamų profesijų sąrašo braukiami teisininkai

Naujausi mokslo išradimai tampa inovacijomis, kurios transformuoja egzistuojančias pramonės šakas, kuria naujus verslo modelius ir ištisus naujus verslo sektorius, tvirtinama šiemet paskelbtoje „Fast Future“ ataskaitoje, kurią kompanija parengė Jungtinės Karalystės Vyriausybės užsakymu. 2030 m. tarp populiariausių profesijų bus kūno dalių gamintojai, nanomedikai, genetiškai modifikuotų kultūrų ir gyvulių augintojai, pagyvenusių žmonių sveikatinimo ir priežiūros specialistai bei atminties plėtimo chirurgai, vertikaliosios žemdirbystės specialistai, erdvėlaivių lakūnai ir kitos fantastinės literatūros knygų siužetus primenančios specialybės.

REKLAMA
REKLAMA

Tyrimas iš ateities geriausiai apmokamų ir populiariausių profesijų braukia finansininkus, teisininkus ir net aukščiausio lygmens vadybininkus. Ateities profesijų sąrašas sudarytas atsižvelgiant į galimus mokslo ir technologijų laimėjimus nuo 2010 iki 2030 m. Britų mokslininkų prognozės rodo, kad pasaulis įžengia į naują mokslo ir technologijų erą.

Kaip šiame nuolatinio mokslo ir technologijų progreso kontekste atrodo Lietuva? Ar mūsų šalyje jaunimo profesinio orientavimo ir nacionaliniu mastu pasirinktos ekonomikos vystymo krypties klausimais žiūrima pakankamai toli į priekį? Mes kursime pridėtinę vertę IT, biotechnologijų ar medicinos, finansų srityje?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

2013 m. kovo mėn. Vyriausybė patvirtino valstybės finansavimą 2013 m. studijoms pagal studijų sritis. Daugiausia lėšų – apie trečdalį visos sumos – šiemet skirta technologijos mokslų specialistams rengti. Jų studijų kaina dukart didesnė už socialinių mokslų studijas. Iš universitetinių studijų pirmajai pakopai ir vientisosioms studijoms numatytų lėšų technologijos mokslams teks 5,3 mln. litų, humanitariniams – 1,8 mln. litų, meno studijoms – 1,5 mln. litų, socialiniams mokslams – 3,9 mln. litų, fiziniams mokslams – 2,7 mln. litų, biomedicinos mokslams – 2,6 mln. litų.

REKLAMA

Vis dėlto 2010 m. Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva atlikta „Specialistų ir kompetencijų poreikio žemėlapio studija“ parodė, kad Lietuva neturi ilgalaikės strateginės politikos profesinio orientavimo srityje. Įvairios valstybės užsakytos specialistų poreikio prognozavimo studijos rengiamos nekoordinuotai, jų rezultatai per abstraktūs, nepakankamai nuoseklūs, skiriasi analizės pjūviai ir detalumas.

Profesinės ir aukštosios mokyklos tik retais atvejais stebi absolventų kelią darbo rinkoje, t. y. kada absolventas įsidarbino, ar įsidarbino pagal įgytą išsilavinimą, kokia absolvento profesija darbo rinkoje. Tokių stebėsenos duomenų neturėjimas trukdo ne tik didinti profesinių ir aukštųjų mokyklų paslaugų kokybę, bet ir ištirti ryšį tarp išsilavinimo ir realiai pasirenkamos profesijos.

REKLAMA

Konkurencingi produktai neatsiranda tuščioje vietoje

Anot VGTU Verslo vadybos fakulteto dekanės doc. dr. Jelenos Stankevičienės, kalbant apie ekonomikos pokyčius, išsiskiria dvi pozicijos. „Pirma, galima bandyti atspėti tendencijas ir būsimų profesijų poreikį. O visai kita pozicija – tą poreikį suformuoti. Pavyzdžiui, Lietuva turi labai ribotus išteklius, jokios naftos, aukso, deimantų kasyklų ir t. t. Taigi reikia žiūrėti, ką mes turime? Vienas iš didžiausių potencialų, dar neišnaudotų Lietuvoje, yra žmogiškieji ištekliai. Į juos ir turėtume investuoti. Aukštos kvalifikacijos specialistai vis labiau reikalingi tiek Lietuvos darbo rinkai, tiek globaliai bendruomenei“, – įsitikinusi ekonomistė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nors Lietuva Europos Sąjungoje turi bene didžiausią skaičių vidurinį, aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą įgijusių žmonių, tačiau, doc. dr. Jelenos Stankevičienės nuomone, į žmogiškąjį potencialą Lietuva vis dar investuoja nepakankamai. „Turime pakilti į dar aukštesnį lygį, kad sugebėtume ne tik kaupti turimas žinias. Pavyzdžiui, vienas lygis yra kaupti ir sisteminti žinias, o visai kitas lygis yra generuoti naujas žinias. Juk būtent taip atsiranda aukštosios technologijos, lazeriai, biotechnologijos ir t. t. Kad pereitume į žinių generavimo lygį ir žinių kaip naujų produktų pardavimą Lietuvos rinkoje ir už jos ribų, tam reikia daugiau investuoti. Turėtume orientuotis ne į vidurinį ar aukštesnįjį išsilavinimą, o į aukštąjį ir daktarų rengimą. Tik tada galėsime pirmauti žinioms imliose srityse“, – sako ekonomikos mokslų daktarė.

REKLAMA

Konkurencingi produktai neatsiranda tuščioje vietoje, juos gali sukurti tik žmonės, turintys labai aukšto lygmens žinias. Anot doc. dr. Jelenos Stankevičienės, natūralu, kad šiandien ir Lietuvos ūkis orientuojasi į tuos žmones, kurių daugiausia, t. y. turinčius vidurinį ir profesinį išsilavinimą, jiems sukuriama daugiausia darbo vietų. Bet dėl mūsų mažos ekonomikos ribotumų vis dėlto tokių darbo vietų Lietuvoje nepakanka.

„Jei išauginsim kartą, kurioje daugiausia bus žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą ir mokslinius laipsnius, jie patys galės kurti žinioms imlias darbo vietas ir naują Lietuvos įvaizdį. Pavyzdžiui, biotechnologijos atsirado tik todėl, kad atsirado grupė mokslininkų, dirbančių šioje kryptyje. Lietuva turi visas galimybes tapti pirmaujančia biotechnologijų srityje, kaip yra su lazerių pramone“, – teigia doc. dr. Jelena Stankevičienė.

REKLAMA

Įkurti savo verslą ar įtikti darbdaviui?

Į kokias kryptis šiandien reikėtų orientuotis, kad Lietuva, kaip valstybė, pasiektų maksimalią ekonominę pažangą? „Ekonomikoje išskiriami trys klasikiniai veiksniai – žemė, darbas, kapitalas. Kartais, ypač paskutiniu metu, dažnai pridedamas ir ketvirtas veiksnys – žmonių verslumas. Jeigu neturime daug žemės ir naudingų iškasenų, turime kompensuoti tai kitais pasiekimais – didinti finansinį kapitalą (pavyzdžiui, tuo keliu eina Šveicarija) arba investuoti į žmogiškąjį potencialą ir ugdyti žmonių verslumą. Tokią strategiją turi Izraelis. Lietuvai irgi reikėtų, įvertinus savo galimybes, apsispręsti, kuriuo keliu eiti“, – sako doc. dr. Jelena Stankevičienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot ekonomistės, Lietuvos modelis galėtų būti tarpinis tarp Singapūro ir Izraelio. Žmogiškasis potencialas ir žmonių verslumas yra būtent tie dalykai, ant kurių turėtume statyti Lietuvos ateities ekonomiką. Konkrečiai tai reikštų didesnes investicijas į aukštąsias technologijas ir jų kuriamus produktus, nes šiandien perspektyviausios yra sritys, kuriose reikia turėti labai išsilavinusį ir daug žinių turintį personalą, pavyzdžiui, IT, finansų sektoriai, kur teikiamos intelektualinės paslaugos.

„Kalbant apie verslumo ugdymą, reikia pakeisti žmonių mąstymo paradigmas. Pavyzdžiui, dabar dauguma studijas baigiančių žmonių galvoja, kaip gerai parašyti savo CV ir kaip įtikti darbdaviui, kad per pirmą darbo pokalbį gerai pasirodytų, o darbdavys priimtų į darbą. Bet jeigu mes pakeistume situaciją ir 90 proc. baigiančių studijas žmonių galvotų, kaip įkurti savo verslą, ir tiktai 5 proc. galvotų, kaip įtikti darbdaviui, turėtume visiškai kitas galimybes. Kuo daugiau turėsime žmonių, norinčių užsiimti savo verslu, tuo dinamiškesnė bus Lietuvos ekonomika. Jeigu skatinsime tuos žmones, kurie tik ieško darbo, tai turėsime armijas bedarbių darbo biržoje. Ir priešingai, jeigu ugdysime verslumą, turėsime žmonių, kurie kurs darbo vietas ne tik sau, bet ir aplinkiniams“, – samprotauja doc. dr. Jelena Stankevičienė.

REKLAMA

Ekonomistės nuomone, verslumo gebėjimai yra netgi svarbesni ir pranašesni negu profesiniai ir praktiniai įgūdžiai, todėl verslumas VGTU Verslo vadybos fakultete labai skatinamas. „Visada kviečiame į savo paskaitas verslininkus, kad papasakotų, kaip pradėjo kurti savo verslą. Neseniai buvo atėję du labai įdomus pranešėjai – jauniausias verslininkas Lietuvoje, Jokūbas Laukaitis, kuris šiuo metu dar mokosi Vilniaus licėjuje, bet yra įkūręs ne vieną verslą. Jis pasakojo, kaip pradėjo verslą ir kaip dabar sekasi jį derinti su mokslais. Antrasis pranešėjas – INVEGA generalinis direktorius Audrius Zabotka – pasakojo apie įvairias galimybes gauti finansinę paramą arba pritraukti finansavimą verslui, kurį nori pradėti,“ – pasakoja doc. dr. Jelena Stankevičienė.

REKLAMA

Ateityje bus paklausios tarpdisciplininės kompetencijos

VGTU yra technikos universitetas ir tuo išsiskiria Lietuvos kontekste. Universiteto pranašumas – studentai gauna ne tik pasirinktos specialybės žinių, bet ir vadybinių ir ekonominių kompetencijų. „Iš kitų Lietuvos universitetų VGTU išsiskiria tuo, kad 80 proc. mūsų studentų yra technologijų mokslų srities. Universitetas ir Verslo vadybos fakultetas įžvelgia, kad dabar rinkoje labai paklausios ir ateityje bus vis paklausesnės tarpdisciplininės specialybės ir kompetencijos. Tarkim, inžinieriai yra stiprūs savo srityje, turi mechanikos, inžinerijos žinių. Jeigu jie turės papildomų kompetencijų, pavyzdžiui, projektų valdymo, personalo valdymo, personalo vadybos – tokių specialistų vertė rinkoje tiktai augs. Tad mūsų prioritetas yra suteikti technologijos mokslų studentams tam tikrų vadybinių ir ekonominių kompetencijų. Taip galime pasiūlyti išskirtinį akademinį paketą“, – šypsosi doc. dr. Jelena Stankevičienė.

REKLAMA
REKLAMA

Tarpdisciplininių kompetencijų ugdymas VGTU yra būtent Verslo vadybos fakulteto užduotis. Kitas aiškus fakulteto prioritetas yra moksliniai tyrimai vadybos ir ekonomikos srityse. Verslo vadybos fakultetas pirmauja investicijų ir rizikos valdymo, globalizacijos procesų vadybos tyrimuose, kurie gali būti perspektyvūs ir įdomūs būsimiems studentams ir absolventams.

Planuodamas savo veiklą universitetas turi žvelgti į ilgalaikę perspektyvą, kuri neatsiejama nuo neapibrėžtumo ir rizikos. „Kiekvienos naujos studijų programos parengimas užtrunka, o absolventai geriausiu atveju baigia studijas tik po 4 metų, todėl šiandien galvojame apie tai, kur Lietuva eis ir kokios profesijos arba veiklos sritys bus patrauklios mūsų šalyje po 8–10 metų, – sako doc. dr. Jelena Stankevičienė. – Priimdami sprendimus dėl ateities visada susiduriame su neapibrėžtumu ir su nesėkmės rizika. Todėl tiek VGTU, tiek mūsų fakultetas, formuodamas naujas studijų programas, visada siekia, kad absolventas turėtų gebėjimų tobulinti savo įgūdžius, kad mokėtų rasti naujausią informaciją. Žinios šiandien labai greitai pasensta ir jeigu absolventas neturės gebėjimų gauti žinių arba lavinti turimas kompetencijas, tai baigęs studijų programą turės tik tai, ką gavo iš dėstytojų.“

REKLAMA

Praktika – raktas į sėkmę

Praktika yra visų VGTU studijų programų sudedamoji dalis. Verslo vadybos fakultete kiekviena studijų programa taip pat numato praktikas, kurias atlikdami studentai gauna praktinių žinių ir gebėjimų. Verslo vadybos fakultetas aktyviai bendradarbiauja su socialiniais partneriais, o tai duoda labai gerų rezultatų.

„Pirmiausia mūsų studentai dalyvauja TEO LT programoje „Manager trainee“, kuri skirta būsimiems vidurinės grandies vadovams. Metus dirbdami trumpais periodais skirtingose darbo vietose jie susipažįsta su įmonės struktūra, darbo pobūdžiu ir t. t. Po praktikos jie jau yra pasiruošę dirbti vidurinės grandies vadovais, – pasakoja doc. dr. Jelena Stankevičienė. – Antras pavyzdys, bendradarbiaujame su Šiaurės miestelio technologiniu parku. Ten mūsų studentai gali prisijungti prie įvairių verslumą skatinančių veiklų, pavyzdžiui, pasinaudoti bendro darbo vieta, kur studentai gali kurti savo verslą. Artimai bendradarbiaujame ir su „Startup Highways“ komanda, kuri padeda idėją turintiems studentams išvystyti ją iki savo verslo ir pritraukti papildomą finansavimą.“

Verslo vadybos fakultetas atnaujino magistrantūros programas – daugiau dėmesio skirta mokslinės ir profesinės veiklos praktikoms, kai studentas mėnesį gali atlikti tyrimus konkrečioje įmonėje. „Studentai į praktiką išeis šių metų gegužę. Gebėjimas nuolat domėtis naujausiomis žiniomis, mokytis visą gyvenimą kaip tik ir ugdomas per tokią praktiką. Jeigu studentas moka pats surasti informaciją, padaryti mokslinius tyrimus atlikdamas praktiką įmonėje, jis visada galės tobulėti“, – įsitikinusi doc. dr. Jelena Stankevičienė.

Tomas Taškauskas

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų