REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Irena BUDRIENĖ Šiauliuose esantį Talkšos ežerą atvykėliai vadina dovana miestui. Savivaldybė šią dovaną gerai paslėpė. Milijonai litų išleista ežerui valyti, tačiau jis tebėra teršiamas. Pakrantė, kuria galėtų važinėti mamos su mažyliais, yra užversta iš dugno sukastu dumblu ir žemėmis. Valdininkai kalba apie poilsį prie ežero, nors pro pylimus ežero nematyti. Anot Aplinkos skyriaus vedėjo, tai – „tam tikro mastelio dramblys“.

REKLAMA
REKLAMA

Sudarkytas kraštovaizdis

Pirmasis Talkšos valymo etapas kainavo 0,5 milijono, antrasis – 3,4 milijono, trečiasis (šiaurinė Talkšos dalis) – 6,2 milijono litų.

REKLAMA

Išleidus tuos milijonus pakrantėje palikti užteršto dumblo kalnai primena karinius įtvirtinimus, pro kuriuos nuo Tilžės gatvės pusės prie ežero nei prieisi, nei privažiuosi. Sudarkytas kraštovaizdis.

Savivaldybės klerkai viešai aiškina apie darbą: valo pietinę ežero pakrantę, po to šiaurinę, o laukiamo rezultato – švaraus ežero ir sutvarkytos, žmonių poilsiui pritaikytos pakrantės vis nėra.

Maudytis dažnai būna draudžiama dėl vandens taršos žarnyno lazdelėmis, oficialaus paplūdimio irgi nėra. Pėsčiųjų takų, suolelių, apšvietimo nematyti. Sutvarkyta tik nedidelė dalis krantinės pietinėje pusėje. Ir ten nuolat pilna žmonių.

REKLAMA
REKLAMA

Dramblys per daug didelis

„Pagal dabartinį projektą dumblas niekur nebus išvežamas, o vietoje sulyginamas, sutvarkomas, apsėjamas žole“, – sakė Savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjas Romaldas Šemeta.

Jis pripažino, kad bendro vaizdo prie ežero nėra, nors pradėta valyti prieš 7 metus – 2005 -aisiais.

„Talkšos valymas yra tam tikro mastelio dramblys, kurio taip greitai nesutvarkysi“, – aiškino vedėjas.

„Kas iš to?“

„Kas iš to, kad dumblą Talkšos pakrantėje išlygins ir apsės žole?“, – stebėjosi Lietuvos žemės ūkio universiteto docentas, vandentvarkos specialistas Antanas Ciūnys, prieš 12 metų kartu su mokslininkais iš Suomijos siūlęs savivaldybei parengti Talkšos sutvarkymo projektą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Dumblo sėsdintuvuose aukštas gruntinio vandens lygis. Vadinasi, iškastą dumblą vėl pylė į vandenį. Sėsdintuve vanduo susisiekia su ežeru – poveikis ežerui baisus. Sujudintas dumblas išskiria sunkiuosius metalus ir biogenines medžiagas, kurios nuteka atgal į ežerą“, – teigė pašnekovas.

Mokslininko nuomone, Talkšos valymas ne švarina ežerą, o tik dar labiau jį teršia. Klaidinga, A. Ciūnio nuomone, ežerą valyti tik iki 3 metrų gylio. „Iki 3 metrų ežero geriau neliesti, nes sujudintas dumblas tik kenkia vandens kokybei, o ežerui iš tokio valymo nėra jokios naudos. 3 metrų gylyje dugne sėkmingai auga vandens augalija, vandens kokybė prastėja“, – sakė vandentvarkos specialistas.

REKLAMA

Neužpylė smėliu

A. Ciūnio žodžiais, tik iki galo iškabinus dumblą ir pakrantę užpylus smėliu būtų pasiektas efektas ir atsivėręs visas jo grožis, žuvims būtų puiki nerštavietė, o dabar esą sudumblino, sumaurojo.

„Dėl to, kad dumblas ir žemės iš ežero dugno supiltos pakrantėje, du kartus skambinau R. Šemetai. Jis ant manęs iki šiol pyksta. Pasakiau, kad taip negalima dirbti“, – prisiminė pašnekovas.

„Krauti ant ežero kranto tokį dumblą lygiai tas pats, kaip krauti mėšlą. Ežero dumble, vadinamajame sapropelyje, – azoto, fosforo koncentracija panaši kaip ir mėšle“, – aiškino jis.

REKLAMA

Iš tų vietų, kur dumblas buvo užterštas sunkiaisiais metalais – jį reikėję atskirti ir išvežus utilizuoti, o likusį dumblą ne sukrauti ežero pakrantėje, o panaudoti ir dar iš jo uždirbti.

„Šiaulių miestas galėtų naudoti šį dumblą kompostui“, – sakė mokslininkas.

„Gal iš tų dumblo kalnų padarys slidinėjimo trasą kaip Druskininkuose?“ – ironizavo A. Ciūnys.

Azoto ir fosforo – per daug

Municipalinės aplinkos tyrimų laboratorijos duomenimis, gegužės mėnesį Talkšoje užfiksuotas padidintas biogeninių medžiagų kiekis, o fosforo ir azoto koncentracija vandenyje viršijo ribines vertes.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Laboratorijos specialistės Neringos Mociūtės teigimu, ši tarša atsiranda dėl to, kad ežeras yra miesto centre ir į jį patenka nešvarių nuotekų: lietaus, gruntinio vandens, fekalijų iš Kalniuko mikrorajono.

Netoliese esanti buvusio „Elnio“ teritorija – taip pat potencialus taršos šaltinis, nes odos pramonė šią teritoriją užteršusi chromu.

Dumblas ežere, specialistės žodžiais, sluoksniavosi daugybę metų, todėl jame yra visko: ir gamybinės, ir iš miesto atitekančios taršos.

„Dumblą tyrėme – jo užterštumas atskirose vietose skiriasi. Sunkiųjų metalų koncentracija dumble neviršija leistinos normos, todėl ir buvo leista jį krauti ant kranto“, – aiškino specialistė.

REKLAMA

Esą ežeras valosi pats, bet biogeninė tarša iki šiol ežerui kelia labai didelį pavojų.

Biogenai į ežerą patenka iš aplinkinių daržų, gyventojų kanalizacijos, lietaus nuotekų. Dėl tokio poveikio ežeras gausiai želia, rudenį žolės pūva, vandens kokybė blogėja.

„Ežerą prižiūrėti reikia nuolat. Negali taip būti, kad kažkas pribėgęs pavalo, o po to palieka. Reikėtų ir žolę šienauti. Ežeras turi būti prižiūrimas taip, kaip parkas. Parke turime netvarką, aplink ežerą – irgi. Didžiausia klaida aiškinti, kad myli gamtą, bet mažai ja rūpintis“, – apgailestavo specialistė.

REKLAMA

Vis dar žada

Savivaldybės Investicijų ir miesto plėtros skyrius projektą Talkšos ežero pietinei pakrantei sutvarkyti įrašė į strateginių projektų, planuojamų už ES lėšas įgyvendinti kitame finansavimo periode 2014 – 2020 metais, sąrašą.

Skyriaus vedėjos Aistės Žalevičienės teigimu, bendraujant su Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministerija apsispręsta prie Talkšos kurti viešąją erdvę, kur žmonės galėtų aktyviai leisti laisvalaikį, sportuoti.

„Paplūdimiui ir pėsčiųjų takams pietinėje ežero pakrantėje įrengti reikės apie 2–3 milijonų litų“, – skaičiavo vedėja. Jos teigimu, paplūdimiui smėlio neužteks, nes aukštai esantys gruntiniai vandenys drėkina pakrantę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Turės būti sukurta padori infrastruktūra: krepšinio, paplūdimio tinklinio aikštelės, tualetas, erdvė gultams statyti, numatyta vieta komercinėms paslaugoms: prekiauti ledais, gaiviaisiais gėrimais ir panašiai. Paplūdimys turi būti sutvarkytas taip, kad čia atėjęs žmogus galėtų praleisti visą dieną“, – sakė A. Žalevičienė.

Kitas projektas numato dviračių ir pėsčių tako aplink ežerą įrengimą.

Vedėjos teigimu, Savivaldybės biudžete lėšų paplūdimiui tvarkyti nėra, todėl bus teikiama paraiška europinei paramai gauti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų