Naftos tiekimas „Draugystės“ vamzdynais sutriko pirmadienio naktį. Lenkijos teritorijoje naftotiekį valdančios Lenkijos kompanijos PERN vadovybė skubiai kreipėsi į Baltarusiją, reikalaudama paaiškinti sutrikimų priežastis ir nurodyti, kada galima tikėtis naftos tiekimo atnaujinimo, tačiau jokio atsakymo negavo.
Netrukus analogiška užklausa buvo nusiųsta ir tiekėjui – valstybinei Rusijos kompanijai „Transneft“.
Pastaroji dėl naftos tiekimo sutrikimų suskubo apkaltinti Baltarusiją – ši esą nelegaliai prisijungusi prie tranzitui į Vakarų Europą skirto vamzdyno.
Lenkijos ūkio ministras Piotras Naimskis teigia, jog tiekimo sustabdymas yra susijęs su pastaruoju metu tarp Rusijos ir Baltarusijos kilusiu konfliktu dėl naftos tranzito apmokestinimo.
Vokietijos vyriausybė nelinkusi sieti nutrūkusio naftos tiekimo su didelėmis problemomis. Ūkio ministerijos atstovo teigimu, Vokietijos naftos perdirbėjai turi pakankamas žaliavinės naftos atsargas.
Čekijos prekybos ministerija pareiškė, jog rusiška nafta šalį vis dar pasiekia antrąja „Draugystės“ atšaka.
Dvi pagrindinės Lenkijos naftos perdirbimo kompanijos – PKN „Orlen“ ir „Lotos grupė“ situacijos kol kas nekomentuoja. Pranešama, jog „Transneft“ ieško alternatyvių kelių, kuriais galėtų bent iš dalies atnaujinti tiekimą.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį pareiškė sieksianti, kad būtų pasirašytas naujas Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos susitarimas, kuriame būtų pateiktos patikimo energetikos išteklių tiekimo iš Rusijos į Europą garantijos.
Vokietija pirmininkaus 27 šalių blokui ateinančius šešis mėnesius ir bus pagrindinė ES derybininkė rengiant naują bendradarbiavimo susitarimą.
Derybų pradžią užblokavo 2006 metais Lenkija, kuri reikalauja, kad Rusija įsileistų į savo rinką jos mėsą.
"Maskva anksčiau buvo patikima tiekėja. Bet dabar mes įtikinėjame Rusiją, kad ji sustiprintų tai (savo įsipareigojimus) ir kad tai būtų pripažinta ES ir Rusijos bendradarbiavimo susitarime", - sakė A. Merkel tiesioginėje televizijos kanalo ZDF laidoje.
"Mums taip pat, be abejo, reikia žinoti, kad mūsų kainos patikimos ir patikimas bendradarbiavimas su Rusija. Kai kurioms kompanijoms tai pastaruoju metu tapo problema", - pridūrė ji.
ES nuogąstavimų dėl Rusijos, kaip energetikos išteklių tiekėjos, patikimumo kilo prieš metus, kai, per Maskvos ir Ukrainos dujų tiekimo konfliktą sumažėjo tiekimai į Europą.
ES gauna maždaug ketvirtadalį gamtinių dujų iš Rusijos. Apie 20 proc. šio kiekio tiekiama per Baltarusiją, kuri dabar ginčijasi su Maskva dėl tarifų ir naftos tranzito mokesčio.
Tikimasi, kad sumažinti ES priklausomybę nuo energetikos išteklių tiekimo iš Rusijos bus svarbiausias Briuselio ilgalaikės energetikos strategijos uždavinys.
A. Merkel taip pat pažymėjo, kad Maskva turi įsileisti Europos kompanijas į savo rinką, jeigu nori pati patekti į Europos rinkas.
