REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lengvatikių žvejyba internete: kaip neužkibti?

„Sveikiname! Sveikiname! Sveikiname! Jūs laimėjote 500 000 JAV dolerių! Esate vienas iš penkių laimingųjų...“ „Rašau Jums prašydamas padėti susigrąžinti paveldėtus pinigus, kurie yra Jūsų šalies banke...“

REKLAMA
REKLAMA

Ko gero, sunku rasti bent vieną interneto vartotoją, kurio elektroninės pašto dėžutės nebūtų pasiekęs panašaus turinio laiškas. Jei prieš keletą metų tokie prašymai kai kuriems dar keldavo šiokį tokį smalsumą, tai šiandien – nebent kreivą šypsnį ar susierzinimą. Visgi, tobulėjant technologijoms, neatsilieka ir įvairaus plauko sukčiai, išbandantys vis naujus masalus išvilioti pinigus elektroninėje erdvėje. Tad kaip nepakliūti į nusikaltėlių, veikiančių internete, pinkles? Pateikiame keletą patarimų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį.

REKLAMA

Kuris atsiskaitymo būdas saugiausias?

Nuo 1995 metų, kai dienos šviesą išvydo pirmoji elektroninė parduotuvė „Amazon.com“, šio pirkimo būdo gerbėjų gretos vis augo. Galimybė Lietuvos verslininkams imtis šios perspektyvios veiklos atsirado 2006-aisiais, kai buvo įgyvendinta elektroninę komerciją reguliuojanti direktyva. Tad, Statistikos departamento duomenimis, apsipirkimas internetu kiekvienais metais tampa vis patrauklesnis ir lietuviams.

REKLAMA
REKLAMA

Augantys internetinės prekybos mastai stebinti neturėtų. Apsiperkant elektroninėje erdvėje sutaupomas laikas – svetainės dirba be pietų pertraukos, ir dieną, ir naktį. Dažnu atveju apie kiekvieną prekę pateikiami išsamūs aprašymai, o neretai galima rasti ir kitų pirkėjų atsiliepimų. Kita vertus, nors šis apsipirkimo būdas turi daug privalumų, vertėtų deramai įvertinti ir internete tykančius pavojus.

Visų pirma, svarbu įsitikinti, kad naršote tikrai ten, kur norėtumėte. Vienas populiariausių būdų informacijai ir pinigams išvilioti – sukurti populiarių internetinės prekybos tinklalapių kopiją. Į tokią svetainę patekę interneto vartotojai nepastebi apgaulės ir suveda asmens duomenis, mokėjimo kortelių informaciją, kurią piktavaliai vėliau panaudoja savo tikslams. Atpažinti netikrą tinklalapį gana nesudėtinga: atėjus laikui suvesti mokėjimo informaciją, reikėtų pažvelgti į adreso eilutę. Jeigu adresas neprasideda „https://“, o naujo tipo naršyklės laukelio pradžia nenusidažė žalia spalva, vertėtų sunerimti ir atidžiau pasidomėti pardavėju.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Perkant internetu dažnai tenka pasirinkti vieną siūlomų atsiskaitymo būdų. Bene labiausiai paplitęs ir kartu saugiausias – „PayPal“. Žinoma, galima atsiskaityti ir kreditine kortele, bet tuomet vertėtų daugiau dėmesio skirti saugumui. Pavyzdžiui, išsiaiškinti, ar parduotuvė naudojasi tinkama programine įranga. Taip pat vertėtų naudotis tik savo banko teikiamomis saugaus atsiskaitymo internete paslaugomis ir patiems laikytis saugumo priemonių. Viena tokių – atsiskaitant nenaudoti kreditinės kortelės, kurioje laikomos visos santaupos.

REKLAMA

 

Kokie požymiai rodo, kad atsiskaityti e. parduotuvėje saugu?

Atėjus laikui suvesti mokėjimo informaciją: • adresas prasideda https://; • naršyklės laukelio pradžia nusidažo žalia spalva; • naršyklės apačioje matoma spynelės piktograma.

Atsiskaityti už prekes galima ir tarptautiniu mokėjimo nurodymu, bet tokiu atveju teks sumokėti nemažą aptarnavimo mokestį, todėl pavedimą geriausia naudoti šalies viduje. Visgi Lietuvoje populiariausias atsiskaitymo internetu būdas – kai iš pardavėjo svetainės pirkėjas nukreipiamas tiesiai į banko tinklalapį. Praėjusių metų Statistikos departamento tyrimo rezultatai parodė, kad už internetu pirktas prekes ar paslaugas 62 proc. lietuvių sumokėjo pasinaudoję elektroninės bankininkystės paslaugomis, 27 proc. – pateikę kreditinės ar debeto kortelės duomenis, dar 26 proc. atsiskaitė grynaisiais atsiimdami prekę ar pervedė pinigus paprastuoju banko pavedimu.

REKLAMA

„Žvejyba“ internete

Piniginė gali nukentėti ne tik perkant internetu. Šio tūkstantmečio pradžioje pradėjo plisti elektroninės erdvės nusikaltimų būdas, naudojamas asmeniniams finansams ir tapatybei vogti – sukčiavimas apsimetant (angl. pishing). Terminas neatsitiktinai panašus į anglišką žodį fishing, reiškiantį žvejybą. Mat nusikaltėliai internete „žvejoja laimikius“, kad sugundytų juos atskleisti asmeninę informaciją.

Šio sukčiavimo esmė paprasta. Dažniausiai apsimesdami banko, kitos finansinės ar valstybinės institucijos darbuotojais siuntėjai prašo pateikti ar „patvirtinti“ asmeninę informaciją dėl kelių menamų priežasčių. 1. Jūsų sąskaita yra uždaroma. 2. Jūsų vardu gautas užsakymas. 3. Jūsų asmeninė informacija dingo dėl techninių problemų. Tokiu būdu gavėjas priviliojamas į suklastotą institucijos tinklalapį, o suvedus duomenis įvyksta klasikinė jų vagystė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Melagingo turinio pranešimų tikslas – išgauti slaptą asmeninę informaciją: vartotojo vardą, adresą, telefono numerį, slaptažodį, PIN kodą, banko sąskaitos numerį, debeto ar kreditinės kortelės numerį ir panašiai. Gavus šiuos duomenis, bandoma Jumis apsimesti ir, pavyzdžiui, pasiimti kreditą Jūsų vardu arba ištuštinti banko sąskaitą.

 

Neribota nusikaltėlių fantazija

Nusikaltėlių, „šeimininkaujančių“ elektroninėje erdvėje, fantazija nesibaigia. Sukčiavimą apsimetant sėkmingai papildo kiti nusikaltimai – vadinamasis Nigerijos sindromas, taip pat aferos organizuojant įvairius aukcionus ir loterijas.

REKLAMA

 Pastaruoju metu internetiniai nusikaltėliai, puikiai išmanantys žmonių psichologiją, pinkles rezga Lietuvos gyventojams, prekiaujantiems ir perkantiems automobilius. Pasak policijos pareigūnų, sukčiai veikia paprastai: interneto svetainėse 20–30 proc. pigiau pasiūlomi geri automobiliai, o jais susidomėjusių pirkėjų prašoma internetu pervesti avansą. Gavę pinigus, pardavėjai dingsta, o pirkėjai lieka ir be pinigų, ir be automobilio. Tad jei pamatėte itin patrauklų skelbimą, kuriame puikuojasi geras automobilis už ypač mažą kainą, o iš pardavėjo sulaukėte prašymo sumokėti per „Western Union“ sistemą, galite būti 99 proc. tikri, kad bendraujate su sukčiumi.

REKLAMA

Svarbiausia – būti apdariems

Kuo didesnę dalį gyvenimo perkeliame į virtualią erdvę, tuo labiau auga internetinių nusikaltėlių apetitas ir išmonė – nebūtinai „stebuklingų“ elektroninių laiškų pavidalu. Kartais pakanka socialiniame tinkle paskelbti asmeninę informaciją, pavyzdžiui, kur ir kiek laiko atostogausite, o po kelių dienų artimieji sulauks skambučio, kad pakliuvote į bėdą ir Jūs išgelbėti gali tik solidi sumelė.

Kita vertus, tai anaiptol nereiškia, kad į internetą turime žiūrėti kaip į potencialią grėsmę. Apsiperkant elektroninėje erdvėje ar atliekant kitus veiksmus, kuriuose figūruoja pinigai ir asmeniniai duomenys, pakanka būti apdairiems ir vadovautis liaudies išmintimi: kas pats nesisaugo, to ir Dievulis neapsaugos.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų