REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kiekvienais metais Lietuvos verslas, privatūs asmenys ir užsienio kapitalas savo nuožiūra paramai mūsų šalyje skiria daugiau nei trečdalį milijardo litų. „Ekonomika.lt“ pabandė išsiaiškinti, kas skatina verslą dalyti uždirbtas lėšas ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį norintiems jų gauti.

REKLAMA
REKLAMA

Nors nuo 2007 metų rekordo, kuomet Lietuvoje buvo surinkta 400 mln. litų paramos, aukojamų pinigų kiekis 2011-aisiais sumažėjo iki 362 mln. litų. Palyginimui: Nemuno saloje Kaune įsikūrusi „Žalgirio Arena“ atsiėjo maždaug 170 mln. litų. Taigi, Lietuvoje kasmet paaukojamos pinigų sumos užtektų dviems daugiafunkciams sporto kompleksams arba vienam nacionaliniam futbolo stadionui ant Šeškinės kalno Vilniuje.

REKLAMA

Tikslai – kilnūs

Laisvosios rinkos instituto atlikto tyrimo duomenimis, tik 10 proc. Lietuvos gyventojų verslą sieja su labdaringa veikla, o matančiųjų ryšį tarp verslo ir korupcijos – net dvigubai daugiau. Pasaulyje priimta praktika, kad įmonės, siekdamos klientų palankumo, remia bendruomenėms naudingus projektus. Panašios nuomonės vis dažniau laikosi ir Lietuvoje veikiantis verslas.

Draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ rinkodaros departamento direktoriaus Audriaus Stankevičiaus teigimu, normalu, kad įmonės renkasi remti veiklą, atspindinčią bendrovės vertybes.

REKLAMA
REKLAMA

„Organizacija vertina partnerius savo matais ir dalyvaudama tam tikruose projektuose siunčia žinią visuomenei apie tai, kas įmonei svarbu. Nuosekli ir apgalvota rėmimo strategija byloja apie tai, kad kompanijai rūpi ne tik verslo rezultatai, bet ir reputacija, dalyvavimas visuomenės gyvenime“, – sakė A. Stankevičius.

Nevyriausybinių vaikų globos namų „SOS vaikų kaimas“ korporatyvinės partnerystės vadovė Erika Lukšienė pasakojo, kad verslo ir visuomenės parama yra būtina norint vykdyti veiklą, nes valstybė skiria kiek mažiau nei trečdalį reikiamų lėšų. „Vaikai kasdien privalo būti prižiūrimi, pamaitinti, gyventi tinkamose patalpose, kurioms reikalingas šildymas, remontas, jiems turi būti nuolat teikiama kvalifikuota pagalba. Kol kas tai (red. – lėšų rinkimas) – didžiulis iššūkis“, – sakė E. Lukšienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Įmonei ir visuomenei

2011 metų duomenimis, net 40 proc. visų paramai skirtų lėšų atiteko sportui, tačiau kalbinti įmonių atstovai tikino, kad svarbiausia – visuomenei naudingi ir socialiai atsakingi projektai. Draudimo bendrovės „Aviva Lietuva“ komunikacijos skyriaus vadovės Kristinos Rekašienės teigimu, labiausiai vertinami socialiai atsakingi, nepelno siekiantys projektai, kurie akcentuoja visuomeninę naudą.

Savo ruožtu „Swedbank“ rėmimo projektų vadovė Brigita Vyšniauskaitė pasakoja, kad bankas skiria lėšų ir kitokio tipo paramos šviečiamojo pobūdžio projektams. „Visuomenėje įprasta manyti, kad geriausia skirti paramą socialiai pažeidžiamoms grupėms. Visgi mes tikime, kad svarbiau duoti meškerę, o ne žuvį. Norime suteikti galimybę žmonėms įgauti papildomų žinių ir patirties“, – pasakojo B. Vyšniauskaitė.

REKLAMA

Telekomunikacijų bendrovės „Omintel“ komunikacijos vadovė Kristina Mažeikaitė savaitraščiui pasakojo, kad bendrovės tikslas – partnerystės kūrimas, o ne filantropija, mat paramos naudą turi jausti ir remiančios įmonės klientai.

Akcentuoja aiškumą

Galima net neabejoti, kad kiekvienas prašantis paramos siekia pačių kilniausių tikslų, tačiau teigiamo atsakymo sulaukia ne visi. K. Rekašienės teigimu, vertinant paraišką dėl paramos svarbi tiek pristatoma idėja, tiek jos pateikimas.

„Reikėtų suprasti, kad kai kuriais atvejais reikia kreiptis ne asmenine žinute elektroniniu paštu, o oficialiu raštu, nes mūsų veikla griežtai prižiūrima ir kiekvienas sprendimas privalo turėti pagrindimą ir dokumentą, kuris įrodytų, ko, kas ir kodėl prašo“, – teigė K. Rekašienė. Pašnekovė taip pat pridūrė, kad visi projektai ir paraiškos turėtų būti pateikiami kuo detaliau, nes tik tokiu atveju galima tikėtis, kad idėja bus atskleista visiškai aiškiai.

REKLAMA

Vadovės teigimu, įmonė suinteresuota žinoti, kaip bus panaudojami jos skirti resursai. „Skirdami paramą visada norime matyti, kam tos lėšos, žinios ar daiktai bus panaudoti, galbūt – suremontuota klasė, perdažytas darželis ar įrengta žaidimų aikštelė“, – pasakojo K. Rekašienė.

Panašios pozicijos laikosi ir „Lietuvos geležinkelių“ korporatyvinių reikalų vadovas Mindaugas Reinikis. Paklaustas, kokie kriterijai keliami sėkmingam projektui, M. Reinikis teigė, kad svarbiausia – aiškumas. „Dažniausiai pasitaikančios klaidos – neatsakyti esminiai klausimai: kas, kodėl, kada, už kiek ir kokie rezultatai“, – pasakojo „Lietuvos geležinkelių“ atstovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Omnitel“ atstovė K. Mažeikytė tikino, kad renginių ar kitų projektų organizatoriai neįvardija, kokios naudos sulauks potencialus rėmėjas. „Neretai apsiribojama tuo, kad pažadama įdėti rėmėjo logotipą į reklaminę medžiagą, o rėmėjui svarbiausia, kokias papildomas galimybes suteiks bendradarbiavimas“, – pasakojo K. Mažeikytė. Pašnekovė pridūrė, kad norintieji turėtų skirti laiko paramas teikiančių įmonių atrankai, nes mažai tikėtina, kad prašymas paremti visiškai priešingos krypties projektą sulauks dėmesio.

REKLAMA

Abipusė nauda

Ne paslaptis, kad paramos ir labdaros teikimas skatinamas mokesčių lengvatomis, bet tai nereiškia, kad verslo atstovai suinteresuoti vien finansine šios veiklos nauda. Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ projektų vadovo Modesto Basčio manymu, svarbiausia, kad lėšos, skirtos paramai, pasiektų tuos, kuriems jos tikrai reikia.

„Verslininkų motyvacija skirtinga – vieni aukoja vedami gerų paskatų, antri gal siekia pasireklamuoti, o treti tiesiog paskaičiuoja, kad utilizuoti maistą brangiau, nei perduoti mums“, – pasakojo M. Bastys. Projektų vadovas pridūrė, kad Lietuvos verslas linkęs įsitraukti į labdaringą veiklą, o abipusės naudos ieškojimas – visiškai suprantamas ir netgi sveikintinas reiškinys.

REKLAMA

Su M. Basčiu sutiko ir E. Lukšienė. Pašnekovės teigimu, verslininkų siekis reklamuoti savo gerus darbus visai suprantamas ir nekenksmingas. „Svarbu kalbėti apie geras iniciatyvas, nes darbai lieka užmarštyje, o problemos kaip mat pasiekia pirmuosius puslapius“, – sakė „SOS vaikų kaimas“ atstovė.

Lietuviai sąrašo gale

Deja, tyrimų duomenimis, lietuviai pasaulio kontekste nėra linkę aukoti. Jungtinėje Karalystėje įsikūrusio „Labdaros Paramos Fondo“ (ang. Charities Aid Foundation) sudarytame 2012 metų labdaringumo reitinge Lietuva užima 105 vietą iš 145 vertintų valstybių. Verta pridurti, kad šis įvertinimas – geriausias, kokį mūsų šalis yra gavusi, o visų įvertinimų suma trimis procentais pranoko pastarųjų penkerių metų vidurkį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Labdaringiausi Baltijos šalyse – latviai. Sudarytume reitinge šiauriniai Lietuvos kaimynai užima 74 vietą, o estai – 79.

Tyrimo duomenimis, 22 proc. Lietuvos gyventojų 2012 metais finansiškai parėmė labdaros organizacijas, taip per daug neatsilikdami nuo kaimynų. Prie labdaros organizacijų finansiškai prisidėjo 34 proc. latvių, 19 proc. estų ir 28 proc. lenkų. Į bėdą patekusiam nepažįstamajam padėtų daugiau nei trečdalis Lietuvos piliečių – 36 procentai.

Tyrimo organizatoriai pastebėjo įdomią tendenciją, kad noras aukoti susijęs ne su šalies ekonomine padėtimi, o su subjektyviu laimės pojūčiu – kuo gyventojai laimingesni, tuo didesnis jų noras aukoti labdarai.

REKLAMA

FAKTAI: Verslas ir parama

Jungtinės Karalystės Labdaros ir paramos fondo (ang. Charities Aid Foundation) atlikto tyrimo duomenimis labdaringiausi pasaulyje – airiai

2011 m. iš 362 mln. litų skirtos paramos net 138 mln. atiteko sporto reikmėms

Užsienio šalių juridiniai asmenys daugiausia paramos 2011-aisiais skyrė kultūrai ir socialinei globai

Lietuvos fiziniai asmenys prieš dvejus metus paaukojo 31 mln. litų, o daugiausia skyrė socialinei globai – 11 mln. litų.

Vilius Petkauskas

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų