„Prieš vartodami vaistus būtinai pasitarkite su gydytoju arba vaistininku“, - tai yra kiekvienos su vaistais susijusios reklamos privaloma dalis. Absoliučiai visada, kad ir mažesnėmis raidėmis, toks užrašas privalo būti.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Socialinės farmacijos katedros docentė Jurgita Daukšienė pabrėžė, kad ne Lietuvos farmacininkai sugalvojo tokius perspėjimus. Šie susiformavo būtent visame Pasaulyje.
„Yra nurodytas griežtas reikalavimas, kad žmonės būtų perspėti apie galimą pavojų. Kam nors kyla klausimas, kodėl? Pabandysiu atsakyti.
Kiekvienas iš mūsų, kuris yra skridęs lėktuvu greičiausia niekada nėra susimąstęs, jog jį galėtų pilotuoti vienas iš kartu skrendančių keleivių. Tas, kuris to nėra daręs gyvenime.
Arba niekas nepagalvoja, kodėl gydytojas po operacijos lieka ir padeda slaugytojai užsiūti padarytą žaizdą. Juk atsakingą darbą turi atlikti profesionalai“, - pabrėžė J. Daukšienė.
Anot jos, todėl atrodytų savaime aišku, kad vaistus, kuriais gydysis žmogus turi parduoti vaistininkas. O ne prekybos centro, kiosko ar degalinės pardavėjas.
„Parduoti vaistą yra vaistininko specialybė. Tačiau politikai bando įvesti savo neaiškią tvarką, o tai jau yra negerai.
Tokių dalies parlamentarų sprendimų negalime priimti kaip sveiku protu paremto pasiūlymo. Galbūt už to slypi kažkoks suinteresuotų grupių užsakymas“, - svarstė J. Daukšienė.
Anot jos, jeigu yra sakoma, kad norima liberalizuoti vaistų pardavimą, tada reikia paaiškinti, kas apskritai yra vaistinė: „Tai yra licencijuojama veikla. Kaip lakūno, gydytojo, taip ir vaistininko. Tam, kad galėtum įkurti vaistinę ir gauti licenciją, ji turi atitikti labai griežtus reikalavimus. Turi būti patalpos, vaistų saugyklos, psichotropinių vaistų licencijos. Turi dirbti licencijuotas vaistininkas.
Turi būti aišku, kiek laiko tas vaistas buvo vaistinėje, kokiomis sąlygomis jis laikytas. Reikia žinoti, koks buvo jo kelias nuo gamintojo iki pirkėjo. Tokie reikalavimai yra būtini vaistinėms. Maža to, vaistinė negali pardavinėti kitų prekių. Negali parduoti kramtomos gumos, negalime turėti kitų visiems prieinamų prekių. Todėl matome akivaizdžias diskriminacijos užuomazgas.“
