REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Saulius JUŠKEVIČIUS

Nesutariama, kaip sutvarkyti partizanų ryšininkų Sajų sodybą Balandiškio kaime (Radviliškio rajonas). Atsakingos institucijos nevengia kaltinimų istorijos neišmanymu ir klastojimu, lėšų švaistymu, įvairių skandalingų pareiškimų.

REKLAMA
REKLAMA

Sensacingas pareiškimas

Tai paaiškėjo Radviliškyje surengtame pasitarime dėl Balandiškio kaime (Grinkiškio seniūnija) esančios Sajų sodybos išsaugojimo.

REKLAMA

Pasitarime dalyvavo istorikai, visuomenininkai, Kultūros vertybių apsaugos departamento, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) atstovai.

Pastarieji informavo apie centro raštą Prezidentei Daliai Grybauskaitei „Dėl istorinių faktų iškraipymo“. Prie jo pridėta ir istorinė-archyvinė pažyma.

LGGRTC Memorialinio departamento vyriausiasis programų specialistas Dalius Žygelis teigė, jog istorikai, pakartotinai atlikę išsamų archyvinį-istorinį tyrimą, nustatė, kad istorinis visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas, įkūręs Lietuvos laisvės kovų sąjūdį (LLKS), priėmęs svarbiausius ginkluoto pasipriešinimo centralizavimo ir koordinavimo dokumentus, paskelbęs 1949 metų vasario 16-osios Deklaraciją, vyko 1949 metų vasarį Minaičių kaime, Miknių sodyboje buvusiame Prisikėlimo apygardos štabo bunkeryje.

REKLAMA
REKLAMA

„Tyrimo metu nerasta jokių archyvinių duomenų apie galimą Sajų sodybos Balandiškio kaime vaidmenį šiame suvažiavime“, – sakė D. Žygelis.

Jo teigimu, ne kartą viešojoje erdvėje paskleista informacija esą Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas vyko Balandiškio kaimo Sajų sodyboje neatitinka tikrovės.

Kvietė neklastoti istorijos

D. Žygelis tvirtino, jog Jono Žemaičio, Viktoro Šniuolio, R. Gedvilo baudžiamųjų bylų tardymų protokoluose aiškiai nurodoma, kad suvažiavimas vyko Prisikėlimo apygardos štabo bunkeryje.

„J. Žemaičio apklausos protokole nurodoma, kad bunkeris buvo įrengtas kaime tarp Radviliškio ir Baisogalos, tačiau nei kaimo pavadinimo, nei valstiečio pavardės jis neva neprisimena. V. Šniuolio parodymuose nurodoma konkreti vieta – Stasio Miknio sodyba Mėnaičių kaime“, – citavo istorinę-archyvinę pažymą D. Žygelis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak specialisto, patikimų dokumentų, liudijančių, kad suvažiavimas galėjo vykti ir Sajų sodyboje Balandiškio kaime, nerasta ir kvietė neklastoti istorijos.

Jam pritarė ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos centro valdybos narys Antanas Kliunka. Nors prieš pat susitikimą Radviliškyje Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Prisikėlimo apygardos Šiaulių zonos savanoriai kreipėsi į Prezidentę, prašydami išsaugoti LLKS būstinę Balandiškyje.

A. Kliunka aiškino, kad ir jis, ir bendražygiai buvo suklaidinti visuomenininkų. Tikino, jog tik dabar sužinojo, kad nėra jokių konkrečių faktų dėl LLKS įkūrimo Balandiškio kaime, o remiamasi tik vieno žmogaus – jau mirusio Viktoro Šniuolio liudijimais, kurie kelia labai daug abejonių.

REKLAMA

Buvusi LGGRTC vadovė, Seimo narė Dalia Kuodytė palaikė buvusius kolegas ir ragino neskubėti, nes tokių partizanų ryšininkų sodybų esą yra tūkstančiai.

„Turėtume visas vietas prisiminti, apie jas kalbėti, jas įamžinti“, – sakė D. Kuodytė ir teigė, jog dabar sodybos atstatymas būtų tik lėšų švaistymas.

Kas klaidina visuomenę?

Pasak partizanų ryšininkų Sajų sodybos Balandiškyje išsaugojimo visuomeninės iniciatyvinės grupės nario Gintauto Lukošaičio, 2012 metų sausio 25 dienos LGGRTC rašte Sajų sodyba įvertinama kaip svarbi, nes „buvusio partizano Viktoro Šniuolio teigimu, prieš prasidedant Lietuvos laisvės kovotojų vadų suvažiavimui, čia, gyvenamojo namo užmaskuotoje kamarėlėje, vyko suvažiavimo parengiamieji darbai“.

REKLAMA

„Šiaulių krašte“ buvo rašyta, kad 2012 metų sausio 16 dieną Krašto apsaugos ministerijoje vykusiame posėdyje LGGRTC buvo pasiūlyta „esant galimybei, išsaugoti kaip eksponatus Sajų sodybos kamarėlės interjero detales; gyvenamojo namo pamatus užkonservuoti, pamatų perimetro vidinę plokštumą uždengti akmenų grindiniu kiautu, o vietą, kur buvo kamarėlė, dar pažymėti paminkliniu ženklu“.

2012 metų pavasarį Miknių sodyboje Minaičių kaime LGGRTC užsakymu buvo įrengta ekspozicija-paroda, supažindinanti su 1949 metų vasario mėnesį vykusiu LLKS suvažiavimu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

LGGRTC specialistų parengtoje ekspozicijoje nupieštuose grafikuose aiškiai nurodoma, kad būsimi signatarai buvo susirinkę ir Sajų sodyboje Balandiškyje.

Aptarti moksliniai tyrimai

Vilniaus universiteto Archeologijos katedros doktorantas Gediminas Petrauskas ir Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Vykintas Vaitkevičius prisiminė pernai vasarą Sajų sodyboje surengtą istorijos stovyklą, vėliau apie porą mėnesių vykusius kasinėjimus, sodybos aplinkos tvarkymą.

V. Vaitkevičius sakė, jog tada buvo aptiktas ant medinio pagaliuko išlikęs guminio spaudo likutis. Jame aiškiai matyti penkios raidės – V S A J Ū. Spėjama, kad surastas spaudo gabalėlis – Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio antspaudo likutis.

REKLAMA

Sodybos ateities vizija

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Bendrųjų reikalų ir plėtros prodekanas dr. Salvijus Kulevičius pristatė sodybos Balandiškyje viziją – Lietuvos laisvės kovų atminties centro idėją.

Pasak S. Kulevičiaus, atgaivintoje sodyboje galėtų būti rengiamos edukacinės programos: organizuojami žygiai partizanų keliais, naktiniai žygiai, diversijos, tradicinis rezistencinių dainų festivalis su edukacinėm programom, lankytojams turi būti suteikta galimybė susipažinti su partizanų kasdienybe.

Buvo pristatytas ir Lietuvos partizanų ryšininkų Sajų sodybos gyvenamojo namo restauravimo projektas, kurį parengė valstybinė įmonė „Lietuvos paminklai“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų