Islandijos rinkėjai grąžino į valdžią centro dešiniąją koaliciją, dar neseniai kaltintą dėl didžiausio finansų kracho per šalies istoriją.
Šios Atlanto vandenyno šiaurinės salos gyventojai, išvarginti ketverius metus kairiosios vyriausybės vykdytų griežtų taupymo priemonių, nusprendė suteikti galimybę dešiniajai Nepriklausomybės partijai ir centristinei agrarinei Pažangos partijai.
„Nepriklausomybės partija kviečiama vėl atlikti pareigą”, - sakė jos 43 metų lyderis Bjarni Benediktssonas, pridūręs, kad jis pasiruošęs deryboms dėl valdančiosios koalicijos.
„Dabartinė padėtis reikalauja pokyčių”, - pabrėžė jis.
Baigus skaičiuoti beveik 194 tūkst. galiojančių balsalapių, paaiškėjo, kad pirmauja Nepriklausomybės partija, surinkusi 26,7 proc. balsų ir 19 mandatų 63 vietų Altinge.
B.Benediktssonas tikriausiai sieks sudaryti valdančiąją koaliciją su agrarine centristine Pažangos partija, kuri surinko 24,4 proc. balsų ir taip pat užsitikrino 19 vietų parlamente.
Šioms partijoms atsivėrė kelias į stulbinamą sugrįžimą - po to, kai jos buvo išverstos iš valdžios dėl didžiausios finansų krizės, kada nors ištikusios šią 320 tūkst. gyventojų turinčią valstybę.
Prieš tą krizę Islandijos bankų teiktos paskolos nekilnojamajam turtui buvo susietos su infliacijos rodikliais, todėl namų savininkams jos smarkiai pabrango, kai krona smarkiai nusmuko kitų valiutų atžvilgiu.
Per ketverius metus didintų mokesčių ir griežto biudžeto išlaidų taupymo, siekiant patenkinti tarptautinių skolintojų reikalavimus, Nepriklausomybės partija pažadėjo prasiskolinusiems rinkėjams mokesčių lengvatų.
Nepriklausomybės partijos tradicinė koalicijos partnerė Pažangos partija pažadėjo žengti dar toliau - prašyti, kad bankai nurašytų dalį skolų.
„Pakeisime Islandiją į gera labai greitai - per artimiausius mėnesius ir metus”, - teigė jos 38 metų vadovas Sigmunduras Davidas Gunnlaugssonas.
Nuo 2009 metų vadovavusi kairioji vyriausybė rinkimus aiškiai pralaimėjo: socialdemokratinė Sąjunga surinko 12,9 proc. balsų ir gavo devynias vietas parlamente.
Už jos sąjungininką Kairiųjų ir žaliųjų judėjimą balsavo 10,9 rinkėjų; jam atiteko septynios vietos.
„Jeigu atidžiai pažvelgsite į rezultatus, (taps aišku, kad) tai kaimiškų vietovių sukilimas prieš žmones Reikjavike, kurie norėjo juos apmokestinti it kurie buvo palaikomi kairiojo sparno intelektualų”, - pažymėjo Islandijos universiteto politologas Hannesas Holmsteinnas Gissurarssonas.
Opozicijos pergalė taip pat gali lemti derybų dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) pabaigą, nes tiek Pažangos, tiek Nepriklausomybės partija nepritaria tokiam žingsniui.
Tačiau šis klausimas liko antrame plane, mat islandams labiausiai rūpi mažėjanti jų perkamoji galia ir prastėjantys gyvenimo standartai.
Rinkėjų nepasitenkinimas lėmė precedento neturintį partijų pagausėjimą, o į parlamentą pateko dvi iš tų naujokių, įskaitant Piratų partiją - interneto aktyvistų judėjimą, pasisakantį už nevaržomą dalijimąsi failais.
Surinkusi 5,1 proc. balsų ir tris mandatus gavusi Piratų partija tapo pirmąja į Islandijos parlamentą patekusia tokio pobūdžio politine jėga. Viena iš jos įkūrėjų Birgitta Jonsdottir šį rezultatą vadina istoriniu.
„Nesiekiame gauti vietą vyriausybėje. Tačiau esame pasiruošę dirbti su bet kuria partija, kuri domėtųsi klausimais, kuriuos mes kėlėme”, - B.Jonsdottir sakė naujienų agentūrai AFP.
Tarp tų klausimų – „XXI amžiaus įstatymai” dėl privatumo kibernetinėje erdvėje, informacijos laisvės ir vyriausybės skaidrumo.
„Daug žmonių Islandiją laiko tam tikra demokratijos laboratorija. Turime pateisinti šią reputaciją”, - pabrėžė jis.
Kita Altingo naujokė yra už narystę ES pasisakanti Šviesios ateities partija, surinkusi 8,2 proc. balsų ir gavusi šešias vietas.
Šiuos rinkimus daugelis vertina kaip protesto balsavimą, ir tik nedaugelis rinkėjų įstengė pasakyti ką nors gerą apie savo politikus, eidami iš rinkimų apylinkių šeštadienį.
„Vyriausybė buvo niekam tikusi. Ji buvo išrinkta dėl mūsų, žmonių, bet jie nieko nepadarė dėl tautos", – skundėsi 73 metų Thorduras Oskarssonas.
Nors buvo įžvelgiama daug visuomenės nusivylimo politika ženklų, rinkėjų aktyvumas buvo 83,3 proc. - tik nedaug didesnis nuo užfiksuoto prieš ketverius metus (85,1 procento).
Islandijos universiteto socialinių mokslų ekspertė Stefania Oskarsdottir pažymėjo, kad rinkėjų aktyvumas buvo didelis, palyginti su įprastu kitose Vakarų šalyse.
"Tai reiškia, kad žmonės vis dar tiki atstovaujamąja demokratija, nepaisant visų pastarųjų metų kalbų Islandijoje apie tiesioginę demokratiją", - sakė politologė.
"Tačiau jie labai atsargiai vertina politikus. Tie, kurie buvo išrinkti, dabar turi elgtis apdairiai. Jie turi pateisinti lūkesčius, nes ankstesnei vyriausybei nepavyko to padaryti", - sakė ji
