REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šmeižto ir įžeidimo ribos dažniausiai peržengiamos internete

Per ketverius metus tokių bylų padvigubėjo

Visuomenės gyvenimą vis stipriau užvaldantis internetas leidžia išsakyti savo nuomonę kiekvienam norinčiajam. Tačiau kartais pasisakyti nusprendęs asmuo persistengia ir jo išreikšta nuomonė yra vertinama kaip garbės ir orumo įžeidimas arba šmeižtas.

REKLAMA
REKLAMA

Padaugėjo dvigubai

Ne veltui sakoma, kad skaičiai iškalbingi. 2008 m. dėl šmeižto teismuose buvo nagrinėjamos 139 bylos, o 2012-aisiais tokių bylų skaičius jau pasiekė 287 ribą. Tuo pačiu laikotarpiu dėl įžeidimo buvo iškeltos 150 bylos, o po ketverių metų tokių bylų jau buvo net 272.

REKLAMA

Maža to, atkreipiamas dėmesys, kad padaugėjo ieškinių privataus kaltinimo bylose skaičius. 2008 m. dėl žalos atlyginimo buvo pateikta 15 ieškinių, o 2012-aisiais – jau net 34. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patarėjas Deividas Velkas apibendrino, kad augantys šmeižto bei įžeidimo skaičiai yra susiję su didėjančia interneto įtaka.

„Visuomenės gyvenimas šiuo metu yra neįsivaizduojamas be interneto. Laikraščiai seniai užleido pozicijas naujienų portalams. Todėl natūralu, kad sukontroliuoti interneto komentatorius yra didelis iššūkis. Prie visko galima pridurti, kad praėjusiais metais buvo užregistruoti net 9 atvejai, kai šmeižtas įžvelgtas knygose“, – apibendrino D. Velkas.

REKLAMA
REKLAMA

Supranta žurnalistų darbą

Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Alenas Piesliakas pasakojo, kad iš 45 Vilniaus apylinkės teisme nagrinėtų bylų (susijusių su meižtu bei įžeidimu) tik septyniose buvo teisiami žurnalistai.

„Visais atvejais buvo priimti žurnalistams palankūs teismo sprendimai. Tokiu būdu teismas parodė, kad suvokia žiniasklaidos darbo specifiką“, – sakė jis.

Anot A. Piesliako, skundo (privataus kaltinimo tvarka) padavimo motyvai dažniausiai pačiame pareiškime neatsispindi. „Tokios bylos kyla dėl civilinių santykių – žmonių skyrybos, turto dalybos. Norėdama paspausti antrąją šalį, pirmoji inicijuoja, kad byla būtų iškelta privataus kaltinimo tvarka. Tokius veiksmus reikia vertinti kaip spaudimo priemonę“, – svarstė A. Piesliakas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Rimvydas Valentukevičius pritarė Seime surengtoje diskusijoje dalyvavusiems kolegoms ir teigė, kad virtuali erdvė tapo mūsų kasdienybe.

„Įžeidimų ir šmeižto daugiausia aptinkama virtualioje erdvėje – socialiniuose tinkluose, komentaruose po straipsniais. Būtent dėl šios priežasties matome tiek daug ikiteisminių tyrimų“, – teigė R. Valentukevičius.

Negalima varžyti žodžio laisvės

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius teigė, kad yra itin blogai, kai žurnalistai jaučia baimę, kad dėl parašytos publikacijos ar parodyto vaizdo siužeto jis bus persekiojamas.

REKLAMA

„Nėra normalu, kai savo darbą atliekantis žmogus bijo jį prarasti dėl to, kad tarsi juoda katė perbėgo gatvę netinkamiems žmonėms. Žurnalistas bijo prarasti darbą, sugriauti savo karjerą, įgyti neigiamą visuomenės požiūrį savo atžvilgiu. Esu prieš kriminalinių bausmių taikymą, nes tai įvelia žurnalistus į daug laiko ir pinigų kainuojančius teismų procesus“, – pabrėžė D. Radzevičius.

Anot jo, baudžiamasis persekiojimas už žodį yra žiauri atgyvena: „Į žodį reikia atsakyti žodžiu, o ne baudžiamuoju persekiojimu.“  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų