REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Psichologai: savižudybes sustabdytų nuosekli programa

Kiekviena savižudybė sukrečia. Ypač, kai nusižudo visai Lietuvai žinomas žmogus. Taip neseniai Anapus išėjo aktorius Vytautas Šapranauskas. Ne ką mažiau visuomenę paveikė ir septyniolikmetės raguviškės savižudybė. Juo labiau kad šalia paauglės rastas ir ką tik gimusio kūdikio lavonas. Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos prezidentas ir „Jaunimo linijos“ vadovas Paulius Skruibis sako, kad apie savižudybes būtina kalbėti.

REKLAMA
REKLAMA

„Kaip galima tylėti, jei per metus Lietuvoje nusižudo tūkstantis žmonių ir šimtui tūkstančių šalies gyventojų tenka apie 31 savižudis“, – „Sekundei“ teigė P. Skruibis.

REKLAMA

Pasak psichologo, kalbant apie nusižudžiusį žmogų, nesvarbu, kur apie tai būtų šnekama – viešai ar su artimaisiais, būtina labai aiškiai įvardyti, kad savižudybė ne sprendžia problemas, o jas kuria. „Svarbu nenutylėti skausmo, pykčio ir kitų jausmų, kuriuos sukelia toks poelgis. Kai nusižudo žymus žmogus, atrodo, kad dangus griūva, nes labai sudėtinga suprasti, kodėl mirtį pasirinko tas, kuris turėjo viską“, – tvirtino psichologas.

REKLAMA
REKLAMA

P. Skruibio teigimu, iš valstybės biudžeto „Jaunimo linijai“ skiriama 222 tūkstančiai litų.

„Tai 15–20 procentų visų reikalingų lėšų. 80 procentų pinigų „Jaunimo linija“ randa iš kitų šaltinių“, – suskaičiavo jis.

Kelia nerimą

Nors per metus nusižudo tūkstantis žmonių, P. Skruibis sako, kad savižudybių daugiausia būna pavasarį ir vasaros pradžioje.

„Kodėl taip yra – pasakyti negaliu. Atrodo, kad pakelti ranką prieš save lengviau tamsiuoju periodu – vėlyvą rudenį arba žiemą. Tačiau skaičiai rodo ką kita. Lietuvoje situacija baisi, pagal savižudybių skaičių pirmaujame Europoje. Prieš Antrąjį pasaulinį karą mūsų šalyje savižudžių buvo mažiausia. Ypač daug savižudybių registruota 2000 metais, tada 100 tūkstančių lietuvių teko 45–46 savižudžiai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tokie skaičiai kelia nerimą. Reikia iš esmės spręsti problemą, ji turi būti sprendžiama vyriausybiniu mastu. Vien pagalbos telefonais savižudybių Lietuvoje nesumažinsime. Būtina nuosekli programa ir kryptingas darbas. Jei taip vyktų, pagerėjimo galėtume sulaukti po trejų metų. Žinoma, pagalbos telefonų linijos – gerai, savanoriai – gerai, bet norint pasiekti rezultatą reikia rimtos, nuoseklios programos“, – įsitikinęs „Jaunimo linijos“ vadovas.

Psichologo teigimu, linkusiesiems pakelti ranką prieš save turi būti teikiama kompleksinė pagalba.

REKLAMA

„Labai gerai, kad palūžęs žmogus patenka į ligoninę ir jam pagelbėjama“, – sakė jis, tačiau pridūrė, kad dauguma taip ir nesuradę atramos pasitraukia iš gyvenimo.

Be to, psichologas mano, kad išėjusieji iš ligoninės turi gauti pagalbą ir toliau.

„Tai vadinama kompleksinė pagalba. Ji linkusiesiems žudytis turi būti suteikta laiku. Kai žmogus nusižudo, belieka aikčioti: ak, ak, kodėl taip atsitiko! Kai pagelbėjama laiku, nebereikia klausti, kodėl pakėlė ranką prieš save“, – kalbėjo „Jaunimo linijos“ vadovas.

REKLAMA

Pinigų per mažai

Pasak P. Skruibio, norint, kad psichologinės pagalbos linija normaliai funkcionuotų, iš valstybės ji turėtų gauti 49 procentus reikalingų pinigų.

Psichologas liūdnai pajuokavo: kad ir kaip keista, bet sekmadienio televizijos laidoje „Chorų karai“ buvo surinkta beveik 222 tūkstančiai litų.

„Tai yra tiek, kiek per metus iš valstybės biudžeto gauna „Jaunimo linija“. Kad tokia tarnyba reikalinga, įrodo skaičiai. Vien per parą į „Jaunimo liniją“ bandoma prisiskambinti 3,5 tūkstančio kartų, o savanoriai gali atsiliepti tik į kas dešimtą skambutį“, – teigė P. Skruibis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Psichologas paaiškino, kodėl sudėtinga prisiskambinti „Jaunimo linijai“. Esą taip yra todėl, kad kasdien veikia tik dvi linijos. „Tačiau kai sekmadienį vyko „Chorų karai“, į „Jaunimo liniją“ buvo skambinta 5 461 kartą. Tada veikė keturios linijos, tiek jų turėtų veikti ne tik per akciją“, – įsitikinęs pagalbos linijos vadovas.

P. Skruibio tvirtinimu, į „Jaunimo liniją“ dažniausiai skambina 16–30 metų žmonės.

Pasak specialisto, paskambinusiajam negalima pasakyti, kad kreiptųsi kitą kartą. Patekusiam į sudėtingą padėtį žmogui turi būti suteikta efektyvi pagalba. Tokiu metu, kai asmuo nemato išeities, labai svarbu, kad šalia būtų žmogus, kuris išklausytų. „Mokėjimas klausytis labai svarbu. Tai pirmas žingsnis, jis padeda skausmui nuslūgti“, – aiškino P. Skruibis.

REKLAMA

Savižudžių daugėja

Panevėžio miesto pedagoginės-psichologinės tarnybos direktorė Rita Strockienė pripažino, kad išeinančiųjų Anapus savo noru daugėja.

„Tai nėra susiję su neseniai nusižudžiusiu aktoriumi V. Šapranausku. Kita vertus, atsitikus tokiai bėdai padaugėja suicidinių bandymų žudytis, o mes sulaukiame daugiau pagalbos skambučių“, – pasakojo R. Strockienė.

Tarnybos vadovės teigimu, nors statistika skaudi, rankų nuleisti negalima. „Psichologai dirba išsijuosę. Pasibaigus darbo savaitei jie nepalieka paauglių likimo valiai. Panevėžyje nėra vietinės telefoninės pagalbos linijos, todėl tarnybos darbuotojai turintiems problemų nepilnamečiams palieka savo telefono numerius – kad tik per savaitgalį neatsitiktų bėda. Psichologai – kaip greitoji pagalba, nes palikus jautrius paauglius vienus bėdoje tai gali būti paskutinis kartas“, – pripažino R. Strockienė.

REKLAMA

Pasak jos, Pedagoginės-psichologinės tarnybos psichologams padeda švietimo įstaigų socialiniai pedagogai ir psichologai asistentai.

Keltis iš miesto nesiruošia

Rajono savivaldybės pedagoginės-psichologinės tarnybos vadovė Auksė Mažylienė pritarė, kad pastaruoju metu darbo padaugėjo. Kadangi tarnyba įkurta mieste, galbūt planuojama keltis į rajono mokyklas, kad psichologinė pagalba būtų greičiau pasiekiama? Direktorė pareiškė, kad įstaigos veiklai netrukdo jos buvimo vieta.

Rajono tarnyboje dirba du psichologai.

„Pagal statistinius duomenis tarnyboje turėtų dirbti dar du psichologai. Esamiems darbuotojams tenka didelis krūvis, nes rajono švietimo įstaigose nėra psichologo, tik vienoje gimnazijoje darbuojasi toks specialistas“, – teigė A. Mažylienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak jos, rajono mokyklose rengiamos psichologo dienos. Per jas konsultuojami tėvai, mokiniai, pedagogai. Be to, tarnyba organizuoja psichologinės pagalbos grupes tėvams. Vadovė džiaugėsi, kad tokios grupės susirenka ir atvyksta konsultuotis, nors nėra paprasta gyvenantiesiems rajone suderinti savo laiką su tarnybos darbu. Be konsultacijų, rajono psichologai įgyvendina prevencinius projektus. Šiuo metu, pageidaujant bendruomenėms, rengiamas seminaras „Savižudybių prevencija mokyklose“.

A. Mažylienės teigimu, pedagogai tapo atidesni vaikų emocinei savijautai, pasikeitusiam elgesiui.

„Pedagogai konsultuojasi su tarnyba, ir įtarus suicidinį atvejį, šeimai psichologo konsultacija teikiama tuoj pat. Gaila, kad besikreipiantiesiems dėl kitų problemų pagalbos tenka laukti eilėje“, – sakė Pedagoginės-psichologinės tarnybos vadovė.

REKLAMA

A. Mažylienė apgailestavo, kad Panevėžio rajonas – vienas iš nedaugelio šalyje, kur švietimo įstaigose nėra psichologų. Pagal psichologinės pagalbos teikimo tvarką mokyklose galėtų dirbti šis specialistas, bet dėl nepakankamo finansavimo ši problema neišspręsta.

_____________________________________________________

Emocinės pagalbos telefonai (skambučiai nemokami)

„Vilties linija“ – 116 123 Darbo laikas: visą parą pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai.

„Jaunimo linija“ – 8 800 28 888 Darbo laikas: visą parą emocinę paramą teikia savanoriai.

„Vaikų linija“ – 116 111 Darbo laikas: 11– 21 val., emocinę paramą teikia savanoriai.

Pagalbos moterims linija – 8 800 66 366 Darbo laikas: 10– 21 val. pirmadieniais–penktadieniais, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai.

„Linija doverija“ (rusų kalba) – 8 800 77 277 Darbo laikas: 16– 20 val. pirmadieniais–penktadieniais, emocinę paramą teikia savanoriai moksleiviai. Parama teikiama rusų kalba. Linija skirta paaugliams ir jaunimui.

Visos emocinės pagalbos tarnybos: http://www.klausau.lt/telefonai

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų