„Krizė toli gražu dar nesibaigė. Jos įtaka vis dar jaučiama. Krizės laikotarpiu Lietuva labai stipriai priklausė nuo Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos. Suprantama, kad ta parama per krizę mažėjo, todėl problemų kilo vis daugiau ir jos gilėjo“, – pareiškė Švedijos Linkopingo universiteto profesorius Charlesas Woolfsonas.
Anot jo, tai reiškia, kad buvo susidariusi tam tikra socialinė situacija, kuri leido susiformuoti nuo ES struktūrinių fondų priklausomai nomenklatūrai. Tuo metu Lietuvoje buvo visai kitokie socialiniai tinklai, kitokie lūkesčiai.
Profesorius iš Švedijos per Seime vykstančią konferenciją „Darbo migracija Baltijos jūros regione: tendencijos ir ateities perspektyvos“ pasakojo, kad viena karikatūra gana tiksliai atspindėjo tuometinę situaciją Lietuvoje.
„Joje buvo pavaizduota, kad Lietuva eksportuoja savo žmones ir importuoja ES struktūrinių fondų lėšas“, – sakė C. Woolfsonas.
Jis pridūrė, kad mūsų šalyje per krizę buvo itin stipriai mažinami atlyginimai, o darbo padėtis katastrofiškai blogėjo: „Maždaug nuo 2009-ųjų darbo santykiuose atsirado daug laikinų sutarčių, darbdaviams tapo paprasčiau atleisti žmones. Buvo įvesti reikalavimai dirbti ilgiau, nors niekas už tai nė nesiruošti mokėti.“
Švedų profesorius pridūrė, kad Lietuvoje taupymo laikotarpiu išaugo atlyginimų vokeliuose skaičius. „Todėl darbuotojai nebūdavo tinkamai apsaugoti, jie negalėdavo apginti savo teisių. Jų ateitis buvo priklausoma tik nuo darbdavių sprendimų ir jų palankumo. Tokia situacija neleido egzistuoti normaliems darbo santykiams“, – pabrėžė C. Woolfsonas. Anot jo, iki šiol realūs atlyginimai Lietuvoje ir toliau mažėja, nors bendras ekonominis pakilimas jaučiamas visame pasaulyje: „Du trečdaliai Lietuvos darbuotojų uždirba mažiau nei vidutinis šalies atlyginimas. Apie 20 proc. žmonių apskritai dirba už minimumą. Tokie skaičiai įrodo, kad problemų netrūksta, tačiau nereikia verkšlenti, o būtina stengtis, kad padėtis pagerėtų.“
Pabaigoje profesorius pridūrė, kad vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje yra viena prasčiausių tarp visų ES šalių. „Iki šio amžiaus vidurio nuo 3 mln. gyventojų (2011 m. duomenimis) lietuvių sumažės iki 2,5 mln. gyventojų. Lietuvai tai būtų katastrofa. Visuomenė Lietuvoje ir taip sensta greičiausiai visoje ES“, – sakė C. Woolfsonas.
