REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Po prestižinio Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso Šiaulių J. Janonio gimnaziją galima vadinti moksliškiausia mokykla Lietuvoje. Geriausiųjų dvidešimtuke – keturi janoniečiai. Pirmojo laipsnio diplomai nacionaliniame etape įteikti dešimtokams Pijui Žagrakaliui ir Simonui Praniui, kurie atrado, kad žemųjų dažnių virpesiais galima pagreitinti rapsų ir kitų sėklų dygimą.

REKLAMA
REKLAMA

Sėklas veikė garsu

J. Janonio gimnazijos fizikos kabinetas. Čia įsikūrę jaunieji mokslininkai – jaunųjų tyrėjų klubo MES nariai.

REKLAMA

Pijus Žagrakalys ir Simonas Pranys rodo dėžutes su žieminių rapsų, miežių ir kviečių sėklomis, kurias veiks žemuoju dažniu.

„Kai aš kalbu, yra visų garsų mišinys, o žemas dažnis – tarsi vienas garsas“, – paprastai aiškina Pijus.

Keletą sėklų jis įberia į stiklinę lėkštelę ir penkių centimetrų atstumu pakiša po garso kolonėle. Įjungia žemųjų dažnių garso generatorių, kiek pareguliavęs ausiai nemalonų cypimą, nustato 800 hercų dažnį. Ant sėklų užpilama vandens, o garsas turi sklisti minutę. Taip paveikiama kiekviena sėklelė.

REKLAMA
REKLAMA

„Kiekvienai sėklai reikia skirtingo dažnio. Idėjos esmė – paveikti luobelę, kad sėkla greičiau įsisavintų vandenį. Priklausomai nuo sėklos veislės, luobelė skirtinga. Kad ją paveiktum, reikia stipresnio arba silpnesnio dažnio,“ – sakė jaunasis mokslininkas.

Vaikinai atrado, kad paveiktos sėklos išdygsta ir augti pradeda žymiai greičiau. Iš dažnio nepaveiktų sėklų sudygo 310, o iš paveiktų – 407.

Tėvai – ūkininkai

Tyrimo idėja gimė Simui, nes jo tėvai ūkininkai. Iš pradžių sėklas mokiniai daigino kabineto sąlygomis, vėliau plotą eksperimentinių sėklų užsėjo Simo tėvų žemėje. Toliau bus stebima ten dygstančių augalų vegetacija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Rapsą pasirinkome, nes žemės ūkyje jo auginama daugiausiai. Dėl meteorologinių sąlygų ir kitų veiksnių sėja kartais nusikelia ir derlius dėl to nukenčia. Pagreitinus augalo dygimą tą vėlavimą galime kompensuoti,“ – sako Simas.

Tyrimo pristatymo stende vaizduojama praktinio pritaikymo technologija: iš rezervuaro grūdai patenka į putų polistirolo talpą su garsiakalbiais, o iš ten išpilami į sėjimo įrenginį.

Valė vandenį, naikino pelėsį

Jaunųjų mokslininkų konkurse įvertinti ir kitų janoniečių eksperimentai.

Pagyrimo raštai konkurse įteikti ir vienuoliktokui Pauliui Vidžiūnui ("Garsinių virpesių įtaka vario nusėdimo kinetiniams parametrams ir gautų vario dangų savybėms"), dešimtokams Agnei Romeikaitei ir Juozui Matui Pažėrai ("Magnetinis vandens priemaišų šalinimo būdas"), dešimtokams Ligijai Andrijauskaitei ir Karoliui Šikšniui ("Išorės veiksnių įtaka pelėsio susidarymui ir atsparumui n-tojoje kartoje").

REKLAMA

Apie magnetinį vandens priemaišų šalinimo būdą „Šiaulių kraštui“ papasakojo Agnė Romeikatė.

„Magnetą įdėjus į vandenį, jis pakeičia kalkių kristalinę struktūrą. Reiškia, kad kalkės, kurios yra labai smulkios dalelės, padidėja, sudaro stambesnes struktūras ir tampa matomos plika akimi. Taip galime surinkti ir lengviau pašalinti jas iš vandens,“ – sakė mokinė.

Ligija Andrijauskaitė su Karoliu Šikšniu stebėjo, kaip garso dažnis (nuo 100 iki 30 000 hercų) veikia pelėsį.

„Ištyrėme, kad kuo aukštesnis dažnis, tuo labiau stabdo pelėsio augimą. Tai būtų galima pritaikyti ventiliacijos sistemose, kondicionieriuose, kur sunkiau prieiti cheminėmis priemonėmis,“ – sakė Ligija.

REKLAMA

Jie nustatė, kad žemojo dažnio paveiktų pelėsių kitos kartos atsparumo neįgauna, tad juos galima veikti tokiu pat būdu.

Idėja – brangiausia

„Tai unikalus atvejis, kai keturi darbai iš vienos mokyklos patenka į finalą, – sakė J. Janonio gimnazijos fizikos mokytoja, konkursui pristatytų darbų vadovė Valentina Rakužienė. – Konkursas Europoje laikomas prestižiškiausiu“.

Darbo pagrindą sudarė autorių savarankiškai gauti mokslinio tyrimo rezultatai. Anglų ir lietuvių kalbomis jiems reikėjo parengti mokslinį pranešimą, diskutuoti su komisija, kurioje – įvairių mokslo sričių ekspertai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot mokytojos, brangiausia – idėja. Prieš ketverius metus „Idėjų mugėje“ mokiniai anglų kalba pristatė eksperimentą – ugnies valdymą garsu, o po trejų metų tokį pat tyrimą atliko NASA.

Idėjas patentuoti per brangu – kaina gali siekti ir 10 tūkstančių eurų metams. Kiekvieną naują idėją jie laiko paslaptyje.

„Finansavimas yra nulinis. Generaliniai rėmėjai – tėvai,“ – pasakojo mokytoja.

Tiki tuo, ką patikrina

Jaunųjų mokslo entuziastų klubas MES vienija apie 15 gimnazistų. Klubas neturi už ką nė į Vilniaus laboratorijas nuvykti. Šiauliuose nėra techninių galimybių tyrimams atlikti. Mokytoja tikisi, kad šią problemą padės išspręsti startuosianti mobili laboratorija mokykloms.

REKLAMA

Mokiniai fizikos kabinete praleidžia valandas po pamokų, per atostogas. Net po kelių savaičių bandymų viskas gali nueiti šuniui ant uodegos – teorija gali nepasitvirtinti. Reikia ieškoti klaidų, viską pergalvoti.

Tyrimas turi būti tikslus iki smulkmenų. Jaunieji mokslininkai netiki mitais. Šypteli, išgirdę teoriją, kad klasikinė muzika geriausiai veikia augalus.

„Ten yra įvairių dažnių, nepasakyta konkrečiai, kokie veikia. Jeigu garsas taip veiktų augalus, tai po pakilimo taku niekas neaugtų,“ – samprotavo Pijus.

Patirtis ateičiai

Jaunieji mokslo entuziastai džiaugiasi įgiję neeilinę mokslinę patirtį. Ligija svajoja apie medicinos studijas. Jai malonu apie savo tyrimus kalbėti prieš žymių žmonių auditoriją.

Lietuvos žemės ūkio akademijoje norintis studijuoti Simas juokavo: „O kuo daugiau užsiimti? Krepšinį ir taip daug kas žaidžia“.

Pijus dėkojo mokytojai už palaikomą iniciatyvą, o klubą „MES“ lanko tam, kad taptų mokslininku.

Gintarė VALUCKYTĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų