Panevėžyje dėl neteisėtai padidintų motinystės išmokų dvi panevėžietės, anksčiau išteisintos dviejų instancijų – miesto apylinkės ir apygardos teismų, dar kartą išnagrinėjus bylą pripažintos kaltomis. Už padarytus nusikaltimus joms paskirtos 250 MGL ir 200 MGL baudos: B. L. – 32 tūkstančių 500 litų, D. S. – 26 tūkstančių litų, abiem solidariai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai teks sumokėti 46 tūkstančius 579 litus.
Valstybės kaltinimą nagrinėjant bylą teisme palaikiusi Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Aurelija Gališanskytė teigia, kad Aukščiausiojo Teismo, patenkinusio prokurorų skundą, nurodymu dar kartą išnagrinėjęs nusikaltimų nuosavybei baudžiamąją bylą ir patikrinęs joje surinktus įrodymus apygardos teismas priėmė nuosprendį, kuriuo patvirtino prokurorų pateiktus kaltinimus dėl neteisėtai padidintų motinystės išmokų. Nuteistosioms paskirtos baudos ir priteisti ieškiniai valstybės biudžetą papildys daugiau kaip 105 tūkstančiais litų. Jei nuteistosios geranoriškai nenorės sumokėti paskirtų baudų ir civilinio ieškinio, jos bus išieškotos – nuteistųjų nekilnojamajam turtui taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.
Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorų perduotoje nagrinėti teismui nusikaltimų nuosavybei baudžiamojoje byloje dvi bendrininkės – ūkio savininkė B. L. ir jos darbuotoja D. S. – buvo kaltinamos apgaule siekusios bendro tikslo, kad valstybinio socialinio draudimo fondas vienai jų – D. S. apskaičiuotų ir išmokėtų didesnes nei priklauso nėštumo ir gimdymo pašalpas bei išmokas vaiko priežiūrai – valstybinio socialinio draudimo fondas nepagrįstai išmokėjo 46 tūkstančius 579 litus motinystės ir vaiko priežiūros pašalpų.
Bylos duomenimis, mediena užsiimančio ūkio savininkė B. L. buvo fiktyviai įdarbinusi D. S. pardavimo vadybininke ir jai paskyrusi trijų tūkstančių litų atlyginimą tik už dviejų valandų trukmės darbą. Kūdikio besilaukianti moteris tuo laikotarpiu, kurio metu gautos pajamos vėliau nulėmė pašalpų dydį, suspėjo dirbti keliose įstaigose. Vadybininkė taip pat buvo pamaloninta dviejų tūkstančių 500 ir trijų tūkstančių 800 litų premijomis, nors kitiems įmonės darbuotojams, dirbusiems visą dieną, premijos nebuvo mokamos. Pasak savininkės, dvi valandos labai įtempto ir žalingo sveikatai kasdienio darbo su kompiuteriu buvo vertos tokio dydžio premijų.
Ši nusikaltimų baudžiamoji byla iš naujo buvo išnagrinėta ir prokurorų pateiktus kaltinimus patvirtinusio nuosprendžio sulaukė tik po to, kai Aukščiausiasis Teismas, patenkinęs Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro Justino Pupkos kasacinį skundą, panaikino Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 30 d. nutartį ir nurodė dar kartą bylą nagrinėti apeliacine tvarka. Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija pripažino, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis atskleidė vienpusiškai įvertintas šioje byloje nustatytas aplinkybes, nes teismo išvados padarytos vadovaujantis tik išteisintųjų ir jiems artimų asmenų parodymais, neįvertinti juose esantys prieštaravimai ir neatitikimai kitiems byloje esantiems duomenims. Taip pat argumentuotai nepasisakyta, kodėl teismas atmetė išteisintųjų kaltei įrodyti surinktus duomenis, kuriuos prokurorai buvo išsamiai nurodę apeliaciniame skunde.
Todėl Aukščiausiasis teismas nurodė iš naujo nagrinėjant bylą detaliai patikrinti apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo pagrįstumą, įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimą Baudžiamojo kodekso 182 ir 300 straipsniuose numatytų nusikaltimo sudėties požymių požiūriu, patikrinti ir įvertinti visus pateiktus argumentus.
