REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
0
TV3

Prokurorams kilo minčių, kad D. Kedys – pedofilas

Kas siejo Daktarus ir nušautą teisėją? (papildyta 14.53)

 „Važiuojant apsižvalgyti teisėjo Jono Furmanavičiaus nužudymo vietoje Kaune, pakeliui su kolega Algimantu Kliunka (tuometiniu Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus (ONKTS) vadovu, - red. past.) aptarėme, kad tai galėjo padaryti ne tik Drąsius Kedys, bet ir Daktarų gauja, kurios nusikaltimus anksčiau yra tyręs nušautas teisėjas”, - taip pirmadienį Vilniaus apylinkės teisme kalbėjo tuometinis generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis.

REKLAMA
REKLAMA

Šis prokuroras kaip ir keli kiti prokuratūrų darbuotojai liudijo buvusių ir esamų kriminalinės policijos pareigūnų, kurie galimai nesugebėjo užkirsti kelio D. Kedžio 2009 metų spalio 5 d. surengtoms žudynėms Kaune.

REKLAMA

Šioje byloje kaltinimai pareikšti Visvaldui Račkauskui, buvusiam šalies generalinio komisaro pavaduotojui, tuometiniam Lietuvos Kriminalinės policijos biuro (LKPB) pavaduotojui Tomui Ulpiui, iki šiol LKPB dirbantiems - Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkui Emilijui Damukaičiui ir dviems tyrėjams – Dariušui Sinkevičiui bei Vitalijui Vitkovskiui.

Pastaruoju metu teisiami pareigūnai įsigudrino ir vengdami į juos nukreiptų fotoreporterių bei televizijos operatorių kamerų, salėje pasirodė tik užėjus bylą nagrinėjančiam teisėjui.

REKLAMA
REKLAMA

Kai kuriuos kaltinamuosius policininkus panorusius įamžinti fotografus teismo sekretorei teko išprašyti jėga.

D. Kedį palaikė pedofilu

Generalinėje prokuratūroje iki šiol tebedirbantis G. Jasaitis teisme pasakojo, kad su kaltinamaisiais policijos darbuotojais jam yra tekę dirbti dėl įvairių tyrimų, taktinių, operatyvinių veiksmų.

„Kai dirbau generalinio prokuroro Algimanto Valantino pavaduotoju, kuravau operatyvinę veiklą, - teisme atsiminė G. Jasaitis. - Vadinamoji pedofilijos byla iš pradžių buvo tiriama ne mano padalinyje – ONKTS. Bent jau man skundų niekas nevizavo, juos nagrinėjo kitas pavaduotojas Vytautas Barkauskas. Apie tai žinojau tik tiek, kiek buvo skelbta viešojoje erdvėje. Sugrįžus iš atostogų, rugpjūčio pabaigoje, dalyvavau pasitarime, kur pirmąkart sužinojau apie tokią bylą. Tada buvo galutinis sprendimas iš Kauno apygardos prokuratūros bylą perkelti į Vilniaus apygardos prokuratūrą. Kaip supratau, buvo gauti skundai, kad tyrimą kontroliuotų Generalinė prokuratūra. Jei išties egzistuoja tariamasis pedofilų klanas, todėl nuspręsta imtis telefoninių pokalbių kontrolės, tame tarpe ir D. Kedžio”.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kai pirmąsyk G. Jasaitis peržiūrėjo skandalingus ir viešai išplatintus vaizdo įrašus, kuriame garliaviškio mažametė duktė prieš kamerą pasakojo, kaip ją prievartavo pedofilai, jam iškart kylo minčių, kad pats D. Kedys ir buvo pedofilas.

„Tačiau vėliau paaiškėjo, kad jis (D. Kedys), pasirodo, buvo nukentėjusysis”, - teigė nemažai rezonansinių bylų ištiręs vilnietis prokuroras.

Žinia apie D. Kedžio norą įgyti ginklą

2009-ųjų spalio 5-osios rytą viename iš naujienų portalų prokuroras G. Jasaitis perskaitė paskelbtą žinutę, jog Kaune nušautas teisėjas Jonas Furmanavičius. Tą dieną tuometinis generalinis prokuroras A. Valantinas buvo išvykęs į Klaipėdą, o G. Jasaitis su A. Kliunka, tuometiniu Generalinės prokuratūros ONKTS vyriausiuoju prokuroru, tarnybiniu automobiliu iš Vilniaus pajudėjo į įvykio vietą, Kaune.

REKLAMA

„Pakeliui telefonu pasiekė V. Barkausko skambutis, kad nužudymą galėjo padaryti D. Kedys, nes jis ruošėsi ar ketino įsigyti ginklą šiam nužudymui”, - prisiminė G. Jasaitis.

Tą pačią dieną vėlai vakare sugrįžus į Vilnių, G. Jasaitis iš Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Ramučio Jancevičiaus sužinojo, kad buvo gauti duomenys apie tai, kad žudynėms D. Kedys rengėsi įgyti šaunamąjį ginklą.

„Vėliau nutarta patikrinti, ar policija deramai ėmėsi veiksmų, kad galbūt buvo galma apsaugoti tą pačią dieną nužudytą Violetą Naruševičienę. Bet generalinės prokuratūros vadovybė pareiškė, kad to nereikia. Bus išsiųsti paklausimai generaliniam komisarui, todėl šios mano idėjos buvo atsisakyta”, - kalbėjo G. Jasaitis.

REKLAMA

Prokuroras teigė, kad tokio pobūdžio informacija pasiekė vykdant telefoninių pokalbių kontrolę. Tačiau kas ją vykdė ir kam buvo pavesta ją kontroliuoti, G. Jasaitis nesigilino.

„Ar informacija, kuri man buvo perduota V. Barkausko, buvo patikrina, ar ne. Negaliu pasakyti”, - teisme tvirtino G. Jasaitis.

Tačiau ilgametis prokuroras, kuriam prieš keletą dešimtmečių buvo pavesta, po to sėkmingai ištirta ir žurnalisto Vito Lingio žmogžudystės byla bei apklausti galingiausios Vilniaus mafijos – Vilniaus brigados vadeivą Borisą Dekanidzę, pabrėžė, kad tiek telefoninių pokalbių kontrolė, tiek objektų apžiūros vieta visada turi būti surašytos protokoluose.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Galbūt neatsitiktinai organizuotų nusikalstamų gaujų bylas tyręs G. Jasaitis su A. Kliunka ir susiruošė išvykti į J. Furmanavičiaus nužudymo vietą Kauno Senamiestyje.

„Bet konkrečių pavardžių, kas iš Daktarų galėjo keršyti teisėjui J. Furmanavičiui, dėl jo ištirtų bylų Kauno gaujos atžvilgiu, niekas neminėjo nužudymo dieną vykusio pasitarimo metu Kęstučio Betingio (tuometinio, vėliau nužeminto, po to vėl pareigas susigrąžinusio vyriausiojo Kauno apygardos prokuratūros prokuratūros) kabinete”, - prisiminė G. Jasaitis.

REKLAMA

Apklausė ir muštynes klube narpliojusią pareigūnę

Šioje byloje liudijo ir Irena Pavliukevič. Jai dirbant Vilniaus miesto apylinkės skyriaus prokurore prieš keletą metų buvo pavesta ištirti konflikto naktiniame klube „Pacha” aplinkybes.

Kai jau skelbta žiniasklaidoje, tą naktį klube tarp apsaugininkų ir vieno aršaus klubo lankytojo įvyko konfliktas, per kurį buvo sužalotas Baltarusijos pilietis, o jo sumušimu vėliau apkaltintas tada apsaugininku minėtame klube dirbęs Mindaugas Žalimas.

Būtent šiandien valstybės saugomo slapto informatoriaus M. Žalimo pateiktais liudijimais 2011-ųjų lapkritį rodytoje LNK televizijos laidoje „Abipus sienos” ir įsisuko šis skandalas Policijos departamente ir jo viršūnėlių kabinetuose.

REKLAMA

„Apie tai, kad jis (M. Žalimas – red.past.) buvo susijęs su informacija D. Kedžio žudynių byloje, nežinojau. Apie tai pasiekė informacija tik iš spaudos publikacijų“, – taip teisėjo pagarsintuose I. Pavliukevič liudijimuose anksčiau kalbėjo tyrėjų apklausta prokurorė.

Taip baigėsi vos kelias minutes trukęs prokurorės liudijimas.

Pripažino bendravęs su vienu iš kaltinamųjų

Pirmadienį teisme liudijo ir pedofilijos bylą narpliojęs Ramūnas Šileika. Jam kliuvo nemažai Garliavos drama įtikėjusių asmenų kritikos, kai 2010 metų vasario 26-ąją priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Laimutės Stankūnaitės, V. Naruševičienės ir J. Furmanavičiaus atžvilgiu tariamos pedofilijos byloje. „Kai tyriau pedofilijos bylą, mačiau V. Naruševičienės skundą dėl ją ir jos seserį L. Stankūnaitę pasiekusių D. Kedžio grasinimų, – kalbėjo prokuroras R. Šileika. – Operatyvininkas E. Damukaitis dirbo su manimi. Tarp mūsų buvo ne rašytinis, o žodinis susitarimas. Kad D. Kedys ketino imtis žudynių, nebuvau girdėjęs.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Informatoriaus M. Žalimo televizijos žurnalistui papasakota istorija apie sodo namelį pavilnyje, kur po Kauno žudynių ketino slapstytis D. Kedys, R. Šileikai buvo žinoma tik iš didžiulio žiūrovų dėmesio sulaukusios laidos.

Byla sudomino po sukrėtimų šeimoje?

Šiuo metu advokato praktika besiverčiantis eksprokuroras Aidas Mažeika teisme pareiškė, kad šia byla aktyviai pradėjo domėtis vien vedamas smalsumo ir asmeninių motyvų. Mat visuomenę kausčiusioje istorijoje buvo dažnai linksniuotas „mistinis pedofilas, vardu Aidas”.

REKLAMA

„Buvo metas, kai dėl tokio fakto nebuvo ramybės ne tik man. Net niekuo dėti mano vaikai buvo dažnai užgauliojami mokykloje“, – prisiminė A. Mažeika.

Eksprokuroras teigė, kad 2010-ųjų balandžio viduryje ant Kauno marių kranto radus negyvą D. Kedį, jam teko atlikti garliaviškio mirties aplinkybių tyrimą.

Kad kažkas garliaviškį net pusmetį po Kauno žudynių slėpė ir prižiūrėjo, anot A. Mažeikos, buvo akivaizdu. „Perdažyti plaukai, sutvarkyti nagai. Matėsi, kad jį kažkas prižiūrėjo. Nenatūraliai daug elektros buvo sunaudota sodo namelyje Šlienavos (Kauno r.) gyvenvietėje, kur tariamai slapstėsti D. Kedys“, – teisme pasakojo A. Mažeika.

REKLAMA

„Kalbos apie ginklą prasidėjo, kai šalia D. Kedžio lavono buvo rastas ginklas, – kalbėjo A. Mažeika. – Kai praėjusį savaitgalį vyko visuotinis advokatų suvažiavimas, su vienu kolega prisiminėme, kad dar iki D. Kedžio buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, kai buvo pasiekusios kalbos apie D. Kedžio rengimąsi įsigyti ginklą.“

A. Mažeika prisiminė, kad pirmasis tyrimas buvo chaotiškas. „Buvo daugybė absurdiškų skundų, reikėjo tikrinti pedofilija apkaltintų asmenų kompiuterius, – atsiminė buvęs prokuroras. – Kai tokie rimti kaltinimai, o jame yra nemažai figūrantų, į tyrimą reikia įsijungti kur kas rimčia.“

REKLAMA
REKLAMA

Pirmadienio rytą kitame – Vilniaus apygardos teisme turėjo prasidėti ir Kauno žudynių bylos nagrinėjimas, kur kaltinimai dėl dalyvavimo nužudant J. Furmanavičių ir V. Naruševičienę  yra pateikti velionio D. Kedžio bičiuliui Raimundui Ivanauskui ir jo gyvenimo draugei Eglei Barauskaitei.

Tačiau dėl teisėjos ligos, šios bene svarbiausios pastarojo meto kriminalinės bylos, nagrinėjimas atidėtas kitai dienai.  

Kas siejo Daktarus ir nušautą teisėją?

Atidžiau kruviną pedofilijos skandalą stebintys asmenys jau nuo pirmų savaičių pastebėjo, kad iki šiol nesibaigianti ir keistai supainiota istorija galėjo būti „režisuojama“ Kaune ilgus metus viešpatavusių kriminalinio pasaulio veikėjų.

Tų pačių, kurie kadaise patys bet kokia kaina siekė patekti į valdžią.

Ne vieną garsią bylą praeityje išnagrinėjęs teisėjas J. Furmanavičius nuolat vaikščiojo skustuvo ašmenimis. 2005-ųjų vasario 21-ąją Kauno Daktarų pažibos Henriko Daktaro sūnui Enrikui Daktarui jis atseikėjo 6 metus nelaisvės.

Jaunasis Daktaras buvo nuteistas už tai, kad su keliais kauniečiais vertėsi padirbtų JAV dolerių ir ekstazio tablečių kontrabanda.

Balsas.lt turi duomenų, kad 2003 metų vasarį sulaikius E. Daktarą Vilijampolės gaujos vyrai įvairiausiais būdais bandė prieiti ir prie J. Furmanavičiaus, ir prie kitų Kauno apygardos teismo teisėjų.

REKLAMA

„Kalbos sukosi apie milijoninę sumą. Nė vienas iš teisėjų nesiryžo veltis į derybas ar paimti banditų siūlomus pinigus, nes visi iš anksto buvo perspėti, kad bylą narpliojančius teisėjus atidžiai stebi specialiųjų tarnybų pareigūnai“, – pasakojo Kauno teismų užkulisius neblogai žinantis šaltinis.

Būtent šis teismo sprendimas tuomet Kauno technologijos universitete studijavusiam jaunajam E. Daktarui užkirto kelius siekti tolesnės karjeros.

Likus porai mėnesių iki sulaikymo, 2002-ųjų gruodį, skandalingojo Kauno politiko Vytauto Šustausko rinkimų sąraše iš pradžių jis buvo įrašytas dešimtas, bet vėliau stebuklingai perskaičiavus balsuotojų atliktą kiekvieno kandidato reitingavimą E. Daktaras pakilo septyniais laipteliais ir pateko į Kauno tarybą.

Minėtame teismo procese į politiką kaltinamuoju tapusį Henytės sūnų atvedęs skandalingasis V. Šustauskas nė trupučio nesidrovėdamas atsisėsdavo pirmose eilėse šalia H. Daktaro. Tačiau nuosprendžio paskelbimo dieną ubagų karaliumi save vadinantis V. Šustauskas nepasirodė.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų