Socialinių išmokų ir atlyginimų mokėjimų dienomis tarnybos pluša išsijuosusios.
Niekas, ko gero, taip nepradžiugina vargšo, kaip kišenėje sušlamėję grynieji. Todėl diena, kai nei darbo, nei kitokių pragyvenimo šaltinių neturintiesiems valstybė pradeda mokėti socialines išmokas, tampa bene svarbiausia mėnesio diena.
Pajunta ir medikai
„Jau prasidėjo išmokos“, – tokius žodžius vieni kitiems kartais perduoda Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai, pamainoms keičiantis. Vieni kitus dispečeriai ir medikai supranta – vadinasi, prasidėjo laikas, kai teks gerokai dažniau važiuoti į iškvietimus pas kruvinomis nosimis, praskeltomis galvomis, nubrozdintomis kaktomis, šlitinėjančius, gatvėse gulinčius, sumuštus ar susimušusius, nuo gėrimo nesusivokiančius pacientus.
„Dienomis, kai mokamos išmokos, atlyginimai, labai padaugėja traumų, apsinuodijimų, psichikos sutrikimų, taip pat ir melagingų iškvietimų“, – sako Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Vilius Mitka.
Kartais tą patį be sąmonės prisigėrusį pacientą greitajai pagalbai į ligoninę tenka vežti net kelis sykius. Skubiosios pagalbos skyriuje vos kiek apšilęs, atsigavęs, jis pabėga ir vėl griuvinėja gatvėmis, kol koks nors gailestingas žmogus vėl iškviečia greitąją.
V. Mitka įsitikinęs, kad dar daugiau iškvietimų išmokų mokėjimo dienomis pasipils atšilus orams.
Tuomet išgerti traukiama į gamtą, o ten užsisuka užburtas ratas. „Ko norit? Aš čia prieš saulutę šildausi“, – iškviestus medikus gali nuvyti skvere gulintis kruvinas pilietis.
Išmokų mokėjimo laiką, be abejo, jaučia ir policininkai, ir prekybininkai, ir socialiniai darbuotojai bei kitų tarnybų specialistai.
Nes kai kurių, vos pinigus į rankas paėmusių asmenų mintys pirmiausia pradeda suktis apie svaigalus, visi kiti tikslai nusikelia į antrąjį planą.
Be grynųjų
„Ne visi taip elgiasi“, – tikina su socialinės rizikos šeimomis dirbanti Panevėžio rajono Velžio seniūnijos vyriausioji socialinė darbuotoja Alma Krikščiūnienė. Tačiau pripažįsta, kad ir Velžyje, ir kituose aplinkiniuose kaimuose išmokų mokėjimo dienomis vaizdas kiek pasikeičia.
Tiesa, kaip teigia A. Krikščiūnienė, pastaruoju metu situacija krypsta į gerąją pusę – sumažėjo aludžių, o kai kur jų visai nebeliko, dingo bambaliai, pasikeitė pašalpų mokėjimo tvarka, daug kaimo žmonių emigravo, tad ir pinigų mokėjimo dienomis tiek šlitinėjančiųjų, kaip anksčiau, nebėra. „Pastebimas noras keistis, tvarkyti gyvenimą“, – teigia specialistė.
Bet išlikusi grupė žmonių, kuriems jokios priemonės neveiksmingos – svarbiausias jų gyvenime išlieka alkoholis.
Dar viena priemonė – nebeduoti tokiems asmenims socialinės paramos grynaisiais pinigais. Velžio seniūnijoje 25 socialinės rizikos vaikus auginančioms šeimoms tik pusę socialinių išmokų sumos mokama grynaisiais, kita pusė pervedama į socialinę kortelę, ir šeima parduotuvėje gali už joje esančius pinigus pasiimti tik maisto produktų, buities reikmenų. Visko, išskyrus alkoholį, tabaką, loterijos bilietus, telefonų papildymus.
Tiems, kurie ir šią pusę gaunamos sumos prageria, grynaisiais pinigais paliekama tik 20 procentų socialinių išmokų.
Pridaro žalos
Dėl neblaivių ir asocialių asmenų sukeltų muštynių, buitinių konfliktų, eismo įvykių ar kitokių nusikaltimų padaroma žala kitų žmonių sveikatai, o jų gydymo išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.
Duomenų, kokiomis mėnesio dienomis dažniausiai nusižengia girti asmenys ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaroma žalos, nėra, tačiau, tikėtina, kad daug konfliktų įvyksta būtent išmokų ir atlyginimų mokėjimo dienomis.
Valstybinė ligonių kasa per 2012 metus iš nusižengusių asmenų išieškojo ir į biudžetą sugrąžino daugiau kaip 5,35 milijono litų.
Teisės skyriaus vedėjos Vitalijos Griškovos teigimu, žalos išieškojimu rūpinamasi gavus policijos komisariatų, prokuratūrų informaciją apie įvykius ir nusikaltimus.
Daug problemų sukelia ir alkoholiu piktnaudžiaujantys nepilnamečiai, dalyvaujantys ne tik buitiniuose konfliktuose savo gyvenamojoje aplinkoje, draugų rate, bet ir muštynėse viešosiose vietose. Neretai tokiais atvejais padaryta žala gali siekti ir daugiatūkstantines sumas. Ypač jei nukentėjusiųjų gydymui prireikia chirurgo paslaugų, anestezijos, medikamentų, dėl kurių didėja gydymo kaina.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
