Birutė SLAVINSKIENĖ Eilinės darbo dienos rytas, 8 valanda. Prie „Maximos“ kasos stovi vyrukas darbo drabužiais, jo rankose – du buteliai stipraus alaus ir 0,7 l butelis degtinės. Žmogus eis į darbą... Kaip jums toks vaizdelis? Tikriausiai ne kartą matytas. Girtavimas darbe yra nemažas darbdavių galvos skausmas. Jei tikėtume statistika, tai labiausiai ši bėda gaji statybos, kelių remonto, transporto įmonėse. O Valstybinės darbo inspekcijos specialistai teigia, kad paskui kiekvieną girtuoklį lakstyti – ne jos rūpestis.
Jei gėrimas trukdo darbui – mesk jį
Tauragės autobusų parko direktorius Rimantas Martinavičius sako galįs pasidžiaugti, kad pastaruoju metu tokios problemos Autobusų parke nėra. Nors anksčiau su ja tekdavo susidurti gana dažnai.
– Dėl visa ko turėčiau pabelsti į stalą, – šyptelėjo R.Martinavičius. – Vis dėlto, ilgus metus kovoję su šia negerove, dabar galime pasidžiaugti – Remonto bare, kur girtavimo pasitaikydavo dažniausiai, dabar dirba kone vien jauni žmonės, aktyvūs, sportuojantys, ir alkoholis jiems visai nerūpi. Tiems, kurie nesugebėjo atsisakyti stikliuko, iš darbo teko išeiti.
Pasak direktoriaus, nors dabar girtaujančiųjų nebepasitaiko, griežta kontrolė vis tiek būtina. Todėl kas rytą prieš išvažiuodami į reisus vairuotojai tikrinami alkotesteriu.
– Pernai pasitaikė atvejis, kai vairuotojas, į mūsų alkotesterį per tikrinimą „neįpūtęs“, sustabdytas gatvėje „įpūtė“ 0,5 promilės. Tada nusipirkome dar vieną alkotesterį, pateikiantį daugiau duomenų ir išspausdinantį ant kelionės lapo segamą kvitą.
Reguliariai, pasak direktoriaus, alkotesteriu tikrinami ir Remonto baro darbuotojai
„Tauragės regiono kelių“ Tauragės kelių tarnybos viršininkas Jonas Varkala irgi tvirtina, kad „tie reikalai“ jau susitvarkė.
– Anksčiau esame turėję tokių probleminių darbuotojų, tačiau per 2008–2009 metų krizę jų atsisakėme. Žinoma, nuolatinė kontrolė vis tiek būtina – kartkartėmis arba jei kyla įtarimų patikriname darbuotojus alkotesteriu, – pasakojo J.Varkala.
Baudžia litu
Ar už atėjimą į darbovietę „su kvapeliu“ baudžiama, o gal įmanoma savo girtumą nuslėpti? UAB „Apastata“ direktorius Mindaugas Apavičius įsitikinęs, kad geriausias „ginklas“ šioje kovoje – litas.
– Mūsų darbo užmokesčio sistema paremta premijomis ir priedais. Bet koks nusižengimas, taip pat ir girtavimas, iškart „įvertinamas“ – žmogus netenka dalies užmokesčio. Tai labai drausmina.
Be abejo, įmonė turi ir alkotesterį, ir kilus menkiausiam įtarimui darbuotojas patikrinamas.
Todėl, pasak direktoriaus, anksčiau buvusi gana dažna, pastaruoju metu girtavimo problema tampa nebe tokia aktuali.
Atsakingas darbdavys
Neblaivumas darbe kelia ypatingą grėsmę nelaimingiems atsitikimams įvykti. Sulėtėja reakcija, neblaivaus darbuotojo elgesys dažnai būna neadekvatus, neįvertinama situacija bei pavojai.
Pasak Valstybinės darbo inspekcijos Tauragės skyriaus viršininko Albino Frėjaus, visa atsakomybė už girtaujančius darbuotojus tenka darbdaviui.
– Darbo kodekso (DK) 123 straipsnis nurodo, kad jeigu darbuotojas pasirodė darbe neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių ir toksinių medžiagų, darbdavys tą dieną (pamainą) privalo neleisti jam dirbti ir nemokėti jam darbo užmokesčio, – sako jis.
Valstybinės darbo inspekcijos atliktų nelaimingų atsitikimų darbe tyrimų duomenimis, per pastarųjų penkerių metų laikotarpį nelaimių darbe, kai nukentėjusieji buvo neblaivūs, skaičius nuosekliai mažėja. Tauragėje toks atvejis pernai užfiksuotas tik vienas, tad Darbo inspekcijos vadovas daro išvadą, kad darbdaviai kontroliuoja situaciją.
Gal todėl ir skaudžių nelaimių, kai neblaivūs darbuotojai susižaloja, pernai pavyko išvengti. Daugiausiai nelaimingų atsitikimų darbe, kai nukentėjusieji buvo neblaivūs, įvyksta statyboje, dažniausiai – neblaiviems darbuotojams nukritus iš aukščio.
Šiemet nelaimingas atsitikimas darbe, kai neblaivus darbuotojas nukrito nuo stogelio, užfiksuotas Šilalėje, Simono Gaudiešiaus gimnazijoje. Šis įvykis dar tiriamas.
Neblaivios aukos darbe
Pasak statistikos, iki 2012 metų pabaigos šalyje įvyko 15 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, kai traumuoti darbuotojai buvo neblaivūs (13 proc. visų ištirtų sunkių nelaimingų atsitikimų darbe). Žuvo 6 neblaivūs darbuotojai (18 proc. visų žuvusiųjų darbe). Pusė sunkiai sužalotų neblaivių darbuotojų ir beveik pusė neblaivių žuvusiųjų dirbo statyboje.
